Pasiektas sutarimas visuotinio pilietinio pasipriešinimo strategijos esminiais klausimais

2021 m. spalio 5 d. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus kvietimu Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) ir Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) atstovai bei Gynybos politikos grupės specialistai papildomai aptarė visuotinio pilietinio pasipriešinimo strategijos klausimus.

Pasitarimo metu pasiektas abipusis sutarimas esminiais piliečių dalyvavimo ir jų rengimo ginkluotam pasipriešinimui strategijos klausimais. Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus patikino, jog pasiekti rezultatai bus įtraukti į Vyriausybės teikiamo Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti „Nutarimo dėl nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos patvirtinimo“ projektą.

Pasitarime dalyvavo LKKSS valdybos atstovas ryšiams su Seimu, LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus (VAS) valdybos pirmininkas, Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Saulius Pečeliūnas ir LiGSA valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.

2021 spalio 7 d.
LiGSA ir LKKSS VAS valdybų informacija

2021- 09-29 d. Seimo komitetui pristatyta pozicija dėl Visuotinio pilietinio pasipriešinimo strategijos projekto vertinimo.

Lietuvoje pradėtas rengti visuotinis valstybės gynimo planas. Šiuo dokumentu privalės būti apibrėžtas ginklų savininkų bei kitų asmenų ir piliečių statusas bei funkcijos pilietiniame pasipriešinime. Apie tai, ko iš šio valdžios sprendimo tikisi ginklų savininkai, kodėl teisė į ginklą aktuali mūsų šalyje, kokios yra ginklų kontrolės tendencijos pasaulyje kalbamės su advokatu, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininku Arūnu Marcinkevičiumi.

021-09-29 (trečiadienį) nuo 10:50 val. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (LRS NSGK), parlamentinės kontrolės ir priežiūros tvarka buvo aptartas Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos rengiamo "Nutarimo dėl nacionalinės darbotvarkės "Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija" patvirtinimo" projekto 4-asis variantas, tiesiogiai paliesiantys visų sričių bei rūšių lengvųjų (ilgavamzdžių ir trumpavamzdžių) šaunamųjų ginklų savininkus, jų statusą, teises bei pareigas taikos ir ekstremaliųjų: nepaprastosios arba karo padėčių metu.

Šiame komiteto posėdyje dalyvavo: Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas ryšiams su Seimu ir Vilniaus apskrities skyriaus (LKKSS VAS) valdybos pirmininkas, Nepriklausomybės akto signataras Saulius Pečeliūnas ir nuotoliniu būdu - Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.

2021-09-29 d. ryte Lietuvos Ginklų savininkų asociacija pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui poziciją dėl Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos parengtojo 4-ojo Nutarimo dėl nacionalinės darbotvarkės "Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija" patvirtinimo projekto varianto vertinimo ir perspektyvų.

Kreipimosi tekstą rasite žemiau

 

Gerbiamas Komiteto Pirmininke ir Gerbiamieji komiteto nariai,

peržiūrėjome vakar, 2021-09-28 po pietų gautojo "Nutarimo dėl nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo" projekto 2021-08-17 d. versiją.

Tikimės sulauksią Tamstų pritarimo, jog veiksmingai Valstybės gynybai galimos karinės agresijos bei intervencijos grėsmių atveju ir aspektu labiausiai aktualus šio projekto VIII skyrius "Žinių ir įgūdžių ginkluotam pasipriešinimui ugdymo kryptys", t.y. 18 punktas su visais papunkčiais, t.y. iš viso 14 lapų teksto tik 9 (devynios) nuostatos. Jų reikšmės ir dokumento projekte pateikiamų nuostatų loginės "pusiausvyros" ("balanso") disproporcijos ("disbalanso") suvokimui ir aiškumo dėlei vertėtų palyginimui bent jau atsižvelgti į šio projekto 5.2.; 6.3.; 7.1.; 7.3.; 8.2.; 10.1.; 10.4.; 12.2.; 12.2.1.; 12.2.2.; 18.5.; 15.5.2 ir 20 punktų (su papunkčiais) nuostatas.

Tačiau, neginkluotam (nesmurtiniam) visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui, kuris iš esmės yra ir tegali būti vykdomas priešo jau okupuotoje teritorijoje 14 puslapių apimties dokumento projekte skiriama daugiau nei 90/100 teksto ir ką tai, iš tiesų, turėtų ar galėtų reikšti faktiniu bei perspektyviuoju aspektais?

Tai, viliamės pritarsite, sukuria nevienareikšmiai slogų įspūdį. Ne gi šiuo būdu, t.y. tokio turinio dokumentu Lietuva rengiama naujai priešo okupacijai? Jei taip, tai kokiu pagrindu? Ir kodėl, tuomet, tiek menkai dėmesio teskiriama ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui? Kas ir kokios aplinkybės tai sąlygoja ir įtakoja? Kaip derėtų teisingai visumoje suprasti viso šio dokumento projekto turinį ir esmę?

Taigi, problemos, deja, išliko daugmaž - tos pačios. Apmaudžiai nuostabu, jei tikrai nerandama algoritmo ir net neįsivaizduojama, kokią potencialiai realią naudą visuotiniame pilietiniame pasipriešinime galėtų suteikti, atnešti ar duoti Lietuvos ginklų savininkai ir kaip būtų galima juos prasmingai įveiksminti. Sutikite, daugiau nei keistai atrodo, jog daugiau nei 95 tūkstančių ginkluotų ir lengvuosius šaunamuosius ginklus mokančių valdyti žmonių resursas nėra ar galėtų nebūti svarbus Valstybės gynybai, jos veiksmingumo efektyvumui ir pagaliau potencialaus agresoriaus atgrasymui.

Tačiau, kita vertus ir kitaip žvelgiant į šio dokumento projektą tik kaip pirminį darbinį variantą, gal gi ir nederėtų to laikyti trūkumu. Gal būt išties nėra reikalo išsamiai išvardinti bei detalizuoti visų ginkluoto pasipriešinimo subjektų, kovinių ar partizaninių vienetų sudėties formavimo ir asmeninės atrankos, turimų individualių patirčių ir įgūdžių specifikacijų, bei jų rengimo krypčių ir kriterijų.

Tačiau pasigendama nuostatos, jog ginkluoto pilietinio pasipriešinimo kovinio ir/ar partizaninio vienetais, kitaip, nei yra siūloma numatyti 18.5.2 punkte, privalėtų turėti galimybę ne vien tik "dalyvauti bendrose su LK ir kitomis ginkluotąsias pajėgas sudarančiomis institucijomis stalo pratybose", nes ši nuostata iškarto nustato vienintelį įmanomą tokių vienetų rengimo būdą ir tuo pačiu jų įgūdžių lavinimo ribas.

Tačiau, tuomet daugiau negu keista skaityti projekto teiginius apie kol kas dar nepakankamą piliečių ryžtą ir apsisprendimą grėsmės atveju ginti Lietuvos valstybę ir perspektyvines siekiamybes..

Ar nevertėtų šių, mūsų vertinimu- esminių niuansų dalykiškai aptarti susitikime su nevyriausybinių organizacijų atstovais?

Vis gi, derėtų atkreipti dėmesį ir viešai pripažinti, kad gi šis projekto variantas, dėka LR KAM dėmesio visuomeninių organizacijų teiktiems pasiūlymams, palyginus su tąja versija dėl kurios š.m. gegužės 5 d. buvome priėmime pas LR KAM viceministrą, yra ženkliai kokybiškesnis nei pirmieji 3 (trys), tačiau dar tebereikalaujantis tobulinimo.

Su nuoširdžiausia pagarba,
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA)
valdybos pirmininkas,
advokatas Arūnas Marcinkevičius

2021 Rugsėjo 30 d.
LiGSA Valdybos informacija

Prasidėjo visuomenės rengimo veiksmingam ginkluotam visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui pratybos "Vyčio kirtis"

2021 rugpjūčio 28 dieną įvyko visuomenės rengimo veiksmingam ginkluotam visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui pratybų "Vyčio kirtis" pirmasis etapas. Šis pratybų etapas vyko varžybų formatu, kurių metu buvo siekiama patikrinti dalyvių lengvųjų šaunamųjų ginklų valdymo ir taikliojo šaudymo įgūdžius.

Pratybas organizavo Lietuvos ginklų savininkų asociacija (LiGSA) ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius (LKKSS VAS).

Šaudymo trumpaisiais ginklais varžybų nugalėtojai:

  1. Vieta: Linas Kvedaravičius - LiGSA narys
  2. Vieta: Vilius Rimeika - LiGSA narys
  3. Vieta: Matas Leskauskas - LiGSA/LŠS narys

Šaudymo ilgavamzdžiais ginklais varžybų nugalėtojai:

  1. Vieta: Julius Marozas - LiGSA/LŠS narys
  2. Vieta: Sergėjus Makėjėvas - LKKSS VAS narys
  3. Vieta: Matas Leskauskas - LiGSA/LŠS narys

Sveikiname nugalėtojus!

Nuoširdžiai dėkojame:

Pratybų organizavimo partneriams - Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriui ir jo valdybai;

Už dėmesį pratyboms ir jų I-ajam etapui, bei patarimus - Lietuvos kariuomenės ir Sausumos pajėgų Vadovybei, GŠ Strateginės komunikacijos departamentui ir LK SP Ryšių su visuomene skyriui (G9);

Pratybų I-ojo etapo rėmėjams: Baltijos Tolimojo šaudymo asociacijai (BTŠA), lauko šaudyklai "Baltic long range"; UAB "Šaudymo centras"; Konsultacinei medicinos klinikai "Gerameda", UAB "Baltijos arsenalas"- "Armijai ir civiliams";

Informaciniams rėmėjams: UAB "Goruva"- laikraščiui "Karštas komentaras", internetinės televizijos kanalui "Komentaras TV" ir visuomenės aktualijų tinklapiui "Komentaras.lt" bei visuomenės aktualijų tinklapiui "Slaptai.lt", žurnalistams bei redaktoriams.

Pratybų vaizdo ir foto medžiaga galite pamatyti žemiau.

"Karštas Komentaras" video reportažas

"Baltic Long Range" video reportažas

 

2021 Rugpjūčio 31 d.
LiGSA Valdybos informacija

2021-02-07 Dovilo Petkaus pokalbis su Arūnu Marcinkevičiumi. Ar ginklų savininkai turės teisę gintis?

Lietuvoje pradėtas rengti visuotinis valstybės gynimo planas. Šiuo dokumentu privalės būti apibrėžtas ginklų savininkų bei kitų asmenų ir piliečių statusas bei funkcijos pilietiniame pasipriešinime. Apie tai, ko iš šio valdžios sprendimo tikisi ginklų savininkai, kodėl teisė į ginklą aktuali mūsų šalyje, kokios yra ginklų kontrolės tendencijos pasaulyje kalbamės su advokatu, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininku Arūnu Marcinkevičiumi.

Pulkininkas leitenantas Linas Idzelis: Lietuvių tautos kovinis genas nuo 19 amžiaus sukilimų iki šių dienų

Pastarųjų šimtmečių lietuvių tautos pasipriešinimo trumpą apžvalgą, kuria norima atsakyti į klausimą: kiek esame pajėgūs sugeneruoti kovotojų, kai reikia sukilti prieš Lietuvos priešus? Norėčiau pradėti Niccolo Machiavelli skambia fraze, kad "Žmonės griebiasi ginklo arba iš baimės, arba iš neapykantos." Mūsų atveju ta baimė ir neapykanta kažkaip suveikdavo pavėluotai. Kai reikėdavo kariauti prieš valstybės priešą, kuris jau stovėdavo ant slenksčio, mes pradėdavome pyktis tarpusavyje, posėdžiauti arba sakyti, kad nėra pinigų kariuomenei nusamdyti. Tuo būdu, prarasdavome nepriklausomybę, bet po kurio laiko, dažniausiai jau stipriai represuoti, susivokdavome, kas įvyko ir sukildavome. Daugeliu atveju, su iš priešo atimta, arba iš draugų gauta skurdžia ginkluote, bet kažkas imdavosi iniciatyvos, susitelkdavome ir išstodavome.

Skaitykite plačiau

2021 Birželio 22 d.
LTLife.lt

Su Krašto apsaugos viceministru aptarti visuotinio pilietinio pasipriešinimo ir visuotinės gynybos klausimai

2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus kvietimu Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) atstovai dalyvavo pasitarime Visuotinio pilietinio pasipriešinimo ir visuotinės gynybos strateginiais klausimais.

Viceministro inicijuotame pasitarime su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento bei Gynybos politikos grupės vadovais ir specialistais aptarti Lietuvos piliečių, ginklų savininkų bei juos vienijančių visuomeninių organizacijų dalyvavimo Visuotiniame pilietiniame pasipriešinime ir Visuotinėje gynyboje plėtros klausimai, taip pat esminiai aktualių teisės aktų rengimo ir derinimo, sprendimų bei teisėkūros procedūrų raidos klausimai ir perspektyvos.

Pasitarime dalyvavo LKKSS valdybos atstovas ryšiams su Seimu, LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus (VAS) valdybos pirmininkas, Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Saulius Pečeliūnas ir LiGSA valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.

2021 Gegužės 5 d.
LiGSA ir LKKSS VAS valdybų informacija

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė LiGSA ir LKKSS pasiūlymams.

2021 m. balandžio 21 d. (trečiadienį) įvyko Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuotolinis posėdis. Šiame posėdyje, vykdant 2020 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. KT103-N7/2020, buvo svarstomos pataisos dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų, apibrėžiančių asmens, pretenduojančio įgyti leidimą šaunamiesiems ginklams, o taip pat ginklų savininko reputacijai keliamus reikalavimus bei jų ribas.

2017- 2019 metais, Lietuvos Respublikos Vyriausybei rengiant, o vėliau, Lietuvos Respublikos Seime svarstant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo naująją redakcija, Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) teikė Lietuvos teismų praktikos pavyzdžiais pagrįstus pasiūlymus iš esmės taisyti ginklo savininko reputacijai keliamus reikalavimus bei nustatyti konkrečias jų ribas dėl projekto iniciatorių bei rengėjų siūlytų nuostatų prieštaravimo teisės principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Deja, anuo metu, praeitos kadencijos Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) pozicijos argumentus bei raginimą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos atmetė kaip nepagrįstus.

Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) buvo priversta inicijuoti, parengti bei drauge su kitų mūsų valstybės gynybines galias stiprinančių visuomeninių organizacijų atstovais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais savanoriais, autoritetingais teisininkais, buvusiais Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės kovų dalyviais ir disidentais, bei Nepriklausomybės atkūrimo signataru Sauliumi Pečeliūnu kreiptis JE Lietuvos Respublikos Prezidente Dalią Grybauskaitę.

2019 m. birželio 20 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą, siūlydama tobulinti nuostatas dėl piliečių teisės disponuoti teisėtai įgytais ginklais ir šaudmenimis nepaprastosios ar karo padėties atveju.

O šįkart, po Lietuvos Konstitucinio teismo nutarimo, Komiteto nariai bendru sutarimu savo išvadoje pritarė Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) pozicijai bei pasiūlymams dėl ginklų savininko reputacijos kriterijų bei jų ribų patikslinimo.

Posėdžio metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas p. Laurynas Kasčiūnas ne tik pritarė Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) bendrai iškeltų klausimų dėl Karo padėties įstatymo nustatyta tvarka ginkluotosioms pajėgoms priskirtų kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo ir partizanų vienetų pripažinimo specialiais subjektais faktiniam ir teisiniam pagrįstumui, bet ir tiek asmeniškai, tiek Komiteto vardu įsipareigojo artimiausiu metu (iki Seimo rudens sesijos) organizuoti ir surengti jų sprendimui priimti būtiną išsamią ir plačią dalykinę diskusiją, pakviečiant joje dalyvauti visų, šių klausimų sprendimu suinteresuotų visuomeninių organizacijų atstovus.

Bendrą abiejų organizacijų poziciją dėl pateiktų pasiūlymų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui posėdyje išsamiai pristatė Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas ryšiams su Seimu ir Vilniaus apskrities skyriaus valdybos pirmininkas, Signataras Saulius Pečeliūnas. Diskusijoje pasisakė Lietuvos Medžiotojų draugijos (LMD) pirmininkas p. Gediminas Vaitiekūnas, argumentuotai pateikęs itin vertingus užsienio valstybių pavyzdžius. Posėdyje dalyvavo Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.

2021 m. balandžio 21 d. įvykusio Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuotolinio posėdžio viešas vaizdo įrašas internete:

 

2021 m. balandžio 27 d. (antradienį) Lietuvos Respublikos Seimas rytiniame plenariniame posėdyje (projekto svarstymo stadijoje) balsų dauguma (už-105; prieš-3; susilaikė-14) pritarė dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nr. IX-705 2, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 24 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-192(2) po svarstymo. Plenarinio posėdžio metu norinčių pasisakyti dėl šio projekto Seimo narių nebuvo.

2021 m. balandžio 28 d. (trečiadienį) Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje buvo priimta papildoma Komiteto išvada dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021 m. balandžio 28 d. papildomai pateiktų naujų pasiūlymų.

2021 Gegužės 4 d.
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos
(LKKSS) bendra informacija

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė LiGSA ir LKKSS pasiūlymams

2021 m. kovo 31 d. (trečiadienį) įvyko Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuotolinis posėdis. Šiame posėdyje, vykdant 2020 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. KT103-N7/2020, buvo svarstomos pataisos dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų, apibrėžiančių asmens, pretenduojančio įgyti leidimą šaunamiesiems ginklams, o taip pat ginklų savininko reputacijai keliamus reikalavimus bei jų ribas.

2017- 2019 metais, Lietuvos Respublikos Vyriausybei rengiant, o vėliau, Lietuvos Respublikos Seime svarstant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo naująją redakcija, Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) teikė Lietuvos teismų praktikos pavyzdžiais pagrįstus pasiūlymus iš esmės taisyti ginklo savininko reputacijai keliamus reikalavimus bei nustatyti konkrečias jų ribas dėl projekto iniciatorių bei rengėjų siūlytų nuostatų prieštaravimo teisės principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Deja, tuo metu, praeitos kadencijos Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) pozicijos argumentus bei raginimą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos atmetė kaip nepagrįstus.

Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) buvo priversta inicijuoti, parengti bei drauge su kitų mūsų valstybės gynybines galias stiprinančių visuomeninių organizacijų atstovais, Lietuvos Kariuomenės kūrėjais savanoriais, autoritetingais teisininkais, buvusiais Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės kovų dalyviais, ir disidentais, bei Nepriklausomybės atkūrimo signataru Sauliumi Pečeliūnu kreiptis JE Lietuvos Respublikos Prezidente Dalią Grybauskaitę.

2019 m. birželio 20 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą, siūlydama tobulinti nuostatas dėl piliečių teisės disponuoti teisėtai įgytais ginklais ir šaudmenimis nepaprastosios ar karo padėties atveju.

O šįkart, po Lietuvos Konstitucinio teismo nutarimo, Komiteto nariai bendru sutarimu savo išvadoje pritarė Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) pozicijai bei pasiūlymams dėl ginklų savininko reputacijos kriterijų bei jų ribų patikslinimo.

Be to, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, išklausęs Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų viceministro p. Vitalijaus Dmitrijevo argumentus, pritarė, kad Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) bendrai iškelti klausimai dėl Karo padėties įstatymo nustatyta tvarka ginkluotosioms pajėgoms priskirtų kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo ir partizanų vienetų pripažinimo specialiais subjektais bei jų įtraukimo į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 59 d. normą yra pagrįsti, tačiau šio klausimo sprendimas, Komiteto nuomone, reikalauja išsamios dalykinės diskusijos.

Bendrą abiejų organizacijų poziciją dėl pateiktų pasiūlymų Teisės ir teisėtvarkos komitetui posėdyje pristatė Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.

2021 m. kovo 31 d. įvykusio Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuotolinio posėdžio viešas vaizdo įrašas internete:

2021 Gegužės 4 d.
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos
(LKKSS) bendra informacija

Ar ne laikas įteisinti garso slopintuvus?

"Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme rašoma: Duslintuvas – prie šaunamojo ginklo vamzdžio laibgalio tvirtinamas arba į šaunamojo ginklo konstrukciją integruotas įtaisas, kurio pagrindinė paskirtis – slopinti šūvio garsą, panaudojant jame esančią specialią (specialias) išsiplėtimo kamerą (kameras) ir (ar) pertvarėlę (pertvarėles), membraną (membranas) ar kitus panašius konstrukcijos elementus. Toks ginklo priedėlis priskiriamas A kategorijai ir draudžiamas civilinėje apyvartoje." - Skaityti plačiau.

2021 Sausio 29 d.
TOMAS GRIŠKEVIČ ir MISKE.LT

Rengiamas visuotinės Valstybės gynybos planas apibrėš ginklų savininkų ir kitų asmenų statusą

Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA), Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus, Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų klubo ir kitų sričių ginklų savininkus - medžiotojus ir sportininkus, vienijančių nevyriausybinių organizacijų bendromis pastangomis pradėjo judėti visų rūšių ir sričių ginklų savininkams bei kitiems piliečiams aktualių klausimų sprendimas.

Pradėtas rengti visuotinis valstybės gynimo planas. Šiuo dokumentu privalės būti apibrėžtas ginklų savininkų bei kitų asmenų ir piliečių statusas bei funkcijos pilietiniame pasipriešinime.

Politinio sprendimo valstybės mastu reikalaujantys klausimai buvo aptarti 2019 m. lapkričio 13 d. Konferencijoje "Piliečio galimybės gintis ir ginti valstybę", Karo padėties įstatymo projekto svarstymuose Seime, o taip pat 2020 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Kariuomenės Gynybos štabo organizuotose diskusinėse pratybose "Perkūno šūvis"

2021 m. sausio 18 d. Lietuvos Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu numatoma artimiausiu metu paruošti šio plano koncepciją. Ministras atkreipė visuomenės dėmesį, jog "svarbiausia suprasti, kad ne viena kariuomenė, ne viena krašto apsaugos ministerija, bet visa visuomenė, visa valstybė turi būti parengta gynybai".

"Visuotinis valstybės gynimo planas glaudžiai susijęs su žmonių patriotiškumo ugdymu. Sakyti tik taip, kad kiekvienas, kuris turi ginklą, gali priešintis- tai tik pasakyti dalį tiesos. Taip, jis turi potencialą, bet jis turi būti apmokytas. Jis turi turėti savo nišą. Jis turi žinoti koks yra algoritmas ir taip toliau. Tai yra tikrai ne vienerius metus kainuosiančio darbo iššūkis", - pabrėžė Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA), Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus ir kitų partnerių bendru įsitikinimu ginklų savininkai ir kiti piliečiai, bei Lietuvos Respublikai lojalūs ir patriotiškai nusiteikę civiliai asmenys bus naudingi įvairiose Valstybės gynybos srityse ne tik individualiais konkretaus ginklo praktinio naudojimo gebėjimais, bet ir jų įgytų profesinių ar specialiųjų kompetencijų įgūdžiais bei vertingomis patirtimis.

Itin svarbu, kad už visuotinės gynybos plano ir jo koncepcijos parengimą atsakingos institucijos atsakingai įvertintų bei kompetentingai reglamentuotų pilietinio potencialo vienetų statusus (teises ir pareigas), tarpusavio sąveikų būdus, atribotų jų kompetencijas, funkcijas bei uždavinius, iškilus karo padėties atvejui. Tikimės, kad nuo šio itin svarbaus darbo, tiek ruošiant koncepciją, tiek vėliau ją įgyvendinant, nebus nušalinta Lietuvos visuomenė.

Lygiai taip pat nemažiau svarbu, kad vėliau- už Valstybės gynybą atsakingos, institucijos atsakingai atrinktų, apmokytų, sukomplektuotų ir, pagaliau, reikiamu metu tinkamai paskirstytų ir veiksmingai panaudotų visuomeninių resursų vienetų kompetencijas, pajėgumus bei realias galimybes.

Plačiau, žiūrėkite Info TV žurnalisto Kęstučio Kučinsko 2021 m. sausio 18 d. LNK žinių reportaže.

2021 Sausio 18 d.
LiGSA ir LKKSS Vilniaus apskr. skyriaus valdybų informacija

Žurnalistui E. Jakilaičiui įteiktas 5-kių, ginklų savininkus vienijančių, NVO padėkos raštas

2020 m. spalio 28 d. (trečiadienį) įteiktas 5 (penkių) nevyriausybinių organizacijų: Lietuvos medžiotojų sąjungos "GAMTA", Sūduvos medžiotojų sąjungos, Baltijos tolimojo šaudymo asociacijos, Lietuvos praktinio šaudymo sporto federacijos ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA), padėkos raštas žurnalistui, p. Edmundui Jakilaičiui už idėjinį impulsą bei pilietinę paskatą ginklų savininkams, stiprinant Lietuvos Respublikos gynybines galias bei piliečių teisės gintis ir ginti valstybę ginklu galimybių įgyvendinimą.

2020 Spalio 29 d.
LiGSA valdybos informacija

2020 m. spalio 20 d. pakeistos ginklų savininkų teisės ir pareigos

2020 m. spalio 19 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Ekspertų komisija priėmė Sprendimą Nr. 5-IN-1 dėl daiktų ir įrengimų modelių priskyrimo ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai, pakeisdama apribojimus, turinčius tiesioginę reikšmę visų rūšių ginklų savininkų teisėms ir pareigoms.

Sprendimas įsigaliojo 2020 m. spalio 20 d.

Rekomenduojame įdėmiai susipažinti su sprendimu

2020 Spalio 28 d.
LiGSA valdybos informacija

Nevyriausybinės organizacijos padėkojo Lietuvos radijui ir televizijai už informacinę paramą

Vykdydamas man patikėtą misiją, šiandieną, t.y. 2020-10-21 (trečiadienį) įteikiau Lietuvos medžiotojų sąjungos "GAMTA", Sūduvos medžiotojų sąjungos, Baltijos tolimojo šaudymo asociacijos, Lietuvos praktinio šaudymo sporto federacijos ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) padėkos raštą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) Generalinei direktorei Gerb.p. Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei.

2020 Spalio 21 d.
LiGSA valdybos pirmininkas, adv. Arūnas Marcinkevičius

Praėjo metai nuo Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos bendradarbiavimo sutarties pasirašymo su KAM mobilizacijos departamentu

Pernai, t.y. 2019 m. spalio 18 d., Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) bei Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos susitarė ir įsipareigojo bendradarbiauti, derinti bei remti Sutarties šalių siūlymus, projektus ir iniciatyvas:

  • susijusias su pilietinio pasipriešinimo, pilietiniu ir patriotiniu ugdymu ir savanorių pilietinio pasipriešinimo-pilietinės gynybos formuočių steigimu ir veikla;

  • dėl teisės aktų, susijusių su savanoriškų pilietinio pasipriešinimo-pilietinės gynybos formuočių steigimu bei jų veiklos organizavimu, tuo suteikiant galimybes piliečiams Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindais ir teisės aktų nustatyta tvarka, prisidėti prie krašto gynybos ir visuomenės saugumo.

Praėjęs 12 mėnesių bendradarbiavimo laikotarpis atskleidė tolygiai didėjančią įvairių sričių bei formų visuotinio pilietinio pasipriešinimo resursų, bei jų potencialių galimybių panaudojimo reikšmės Valstybės gynybos reikmėms pozityvaus suvokimo plėtrą.

Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) dėkoja Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentui prie Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos, o taip pat Lietuvos Kariuomenės Gynybos štabui, bei giminingoms visuomeninėms organizacijoms, ir kitiems partneriams už pasitikėjimą, mūsų asociacijos iniciatyvų bei pastangų vertinimą, ir rezultatyvų bendradarbiavimą.

2020 Spalio 19 d.
LiGSA valdybos informacija

Ginklų savininkus vienijančios nevyriausybinės organizacijos padėkojo politikams, žiniasklaidai, žurnalistams bei politologams

2020 m. spalio 1 d. 5 (penkios) nevyriausybinės organizacijos: Lietuvos medžiotojų sąjunga "GAMTA" (prezidentas Raimondas Ribačiauskas), Sūduvos medžiotojų sąjunga (pirmininkas Ramūnas Mažėtis), Baltijos tolimojo šaudymo asociacija (pirmininkas Saulius Paknys), Lietuvos praktinio šaudymo sporto federacija (prezidentas Vitalijus Grinčenko) ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) (valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius) nominavo dvi dešimtis mūsų šalies politikų, žiniasklaidos organizacijų redakcijų, žurnalistų bei politologų, 2017 - 2020 m. laikotarpiu atsakingai įsigilinusių bei skyrusių dėmesį, laiką ir pastangas įvairių sričių: medžioklės, sporto ir savigynos ginklų savininkų teisėms bei jų galimybių ginklu ginti Valstybę ir gintis išsaugojimui, užtikrinimui, įgyvendinimui, o taip pat visuomenės informavimui apie vykstančius politinius procesus ir jų reikšmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui ir gynybai.

2020 10 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje, siautėjančios COVID-19 pandemijos diktuojamomis saugumo sąlygomis, padėkos raštai, dalyvaujant išvardintų NVO vadovams bei jų nariams, iškilmingai įteikti nominantams.

Lietuvos Ginklų savininkų asociaciją (LiGSA) šiame renginyje atstovavo nariai: Arūnas Marcinkevičius, Leonarda Kuodienė ir Kirilas Samulevič.

2020 Spalio 13 d.
LiGSA valdybos informacija

"Perkūno šūvis" plečia Lietuvos gynybines galias

2020 m. rugsėjo 23 d. baigėsi Lietuvos kariuomenės gynybos štabo diskusinės pratybos „Perkūno šūvis“. Jų metu iš esmės aptartas naujas Karo padėties įstatymas bei jo sąlygota ginkluoto pilietinio pasipriešinimo ir kovinių vienetų organizavimo, valdymo bei specializuoto rengimo plėtra ir tobulinimas.

Pratybose dalyvavo Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) steigėjai nariai: dm. plk. Ignas Stankovičius, Leonarda Kuodienė, Andrejus Staško, prof. dr. Ryšardas Burda, o taip pat Lietuvos Kriminalinės policijos veteranų asociacijos valdybos narys Benediktas Lazutka, Lietuvos kariuomenės, Lietuvos Šaulių sąjungos ir NOKT atstovai.

Didelio dėmesio sulaukė Nepriklausomybės Akto Signataro Sauliaus Pečeliūno, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) Vilniaus apskrities valdybos pirmininko ir advokato Arūno Marcinkevičiaus, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininko, bei Lietuvos kariuomenės specialistų įžvalgos ir praktiniai siūlymai.

Pratybos atskleidė papildomą didelį, bet neišnaudotą, reikšmingą Lietuvos gynybinio potencialo resursą, bei jo galimybes. Jose pritarta ginkluoto pilietinio pasipriešinimo sistemos plėtrai, bei jos kryptingam tobulinimui.

Šiuo tikslu nutarta plėsti ir tobulinti visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo teisinį reglamentavimą, rengimo bazę, specializuotų programų dėstymą, kovinių vienetų formavimą ir jų narių atranką, patriotinių organizacijų sanglaudą. Taip pat nutarta stiprinti karo komendantų institutą bei kovinių vienetų sąveiką su Lietuvos kariuomene.

Šios pratybos buvo organizuotos įgyvendinant 2019 m. lapkričio 13 d. Seime įvykusioje konferencijoje „Piliečių galimybės gintis ir ginti valstybę“ priimtą rezoliuciją.

2020 Rugsėjo 24 d.
LKKSS Vilniaus apsk. ir LiGSA valdybų informacija

Signataro Sauliaus Pečeliūno spaudos konferencija "Ar išmokome 1940 metų pamokas?"

Rugsėjo 4 dieną Lietuvos Respublikos Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Sauliaus Pečeliūno spaudos konferencija "Ar išmokome 1940 metų pamokas?".

Spaudos konferencijoje dalyvavo Raimondas Ribačiauskas, Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas; Vidas Silvestravičius, UAB „Medžiotojų sostinė“ direktorius, VšĮ „ShootingClub.LT“ šaudyklos atstovas; advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas.

Spaudos konferencijoje, atsižvelgiant į geopolitinę padėtį ES konfederacijos ir nacionalinių įstatymų leidėjų pastarojo laikotarpio iniciatyvas, apžvelgti karo padėties bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymų trūkumai, o taip pat Europos Sąjungos Komisijos REACH komitete vakar, t.y. 2020-09-03 (ketvirtadienį) iniciatyva patvirtinus RAMSAR konvencijos priedo pakeitimus, nustačiusius naujus šaudmenų su švino sviediniais draudimus šlapžemėse, bei jų visumos keliamas pasekmes visuotinei gynybai.

Konferencijos vaizdo įrašą galite peržiūrėti žemiau.

2020 Rugsėjo 4 d.
LiGSA valdybos informacija

Kreipimasis dėl Lietuvos pozicijos Europos Komisijos REACH komitete švino draudimo bei apribojimų šlapžemėse ir jų apsauginėse juostose klausimu.

Kviečiame susipažinti su žemiau pateiktais pranešimais apie Lietuvos poziciją Europos Komisijos REACH komitete švino draudimo bei apribojimų šlapžemėse ir jų apsauginėse juostose klausimu. Taip pat Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojo Simono Gentvilo kreipimasis į Aplinkos apsaugos ministrą Kęstutį Mažeiką, bei Lietuvos ginklų savininkų asociacijos pirmininko, advokato Arūno Marcinkevičiaus, kreipimasis į Aplinkos apsaugos ministeriją dėl Lietuvos pozicijos EK REACH komitete.

 

  1. Aplinkos apsaugos agentūros pranešimas apie Vyriausybės poziciją 2020-09-03 Europos Komisijos REACH komiteto posėdyje dėl būsimų švino draudimo bei apribojimų šlapžemėse ir jų apsauginėse juostose

     

  2. Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojo Simono Gentvilo kreipimasis dėl Lietuvos pozicijos REACH komitete dėl švino ribojimų šlapžemėse

     

  3. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos kreipimąsi dėl 2020 09 03 LRV pozicijos ir balsavimo EK REACH komitete švino draudimo šlapžemėse klausimais dėl RAMSAR reglamento pakeitimų

     

2020 Rugsėjo 3 d.
LiGSA valdybos informacija

Žaidimas diversinių pajėgų dislokavimu: kam ir kokia žinią siunčia A. Lukašenka?

Žiniasklaida marga žiniomis apie Baltarusijos oro desanto brigados dalį, p. A. Lukašenkos įsakymu perkeltą į Gardiną, ties "Suvalkų koridoriumi", neva Baltarusijos sienos su Lenkija ir Lietuvą apsaugos sustiprinimui. Šitokia žinia savaime verčia ieškoti atsakymo apie jos politinę ir karinę reikšmes. Ką tai reiškia?

Realią grėsmę? Propagandinę reklamą? Banalų kiemo mušeikos triuką (~ "laikykit mane, nes kaip duosiu, net pačiam baisu dėl savęs daros…")? Impulsyvias konvulsijas? Ar visišką desperaciją?

Nuo sovietų režimo laikų oro desanto kariuomenės, o tuo pačiu kiekvieno desantininko, pagrindinė paskirtis (finis ultimus) diversiniai ir teroristiniai veiksmai menamo ar tikrojo priešininko užnugario, t.y. menkiausiai karinių pajėgų apsaugotoje civilinėje teritorijoje.

Atsižvelgiant į tai ir desanto išgyvenimo bei veiksmingumo perspektyvas svetimoje teritorijoje, šių pajėgų pagrindine užduotimi yra ne tiek priešininko karinės galios naikinimas atviroje kovoje su kariuomene (finis minumus), kiek jo pagrindinių gynybos rezervo resursu esančių civilių gyventojų, o per juos ir kariuomenės demoralizavimas, užnugario padėties priešininko valstybėje destabilizavimas ir žmonių įbauginimas (finis maximus). Tokiais veiksmais siekiama strategiškai reikšmingo tikslo: paralyžiuoti bei palaužti gyventojų, o per juos konstitucinių valdžios institucijų ir visos valstybės valią bei ryžtą priešintis.

Tai patvirtina 1956 m. Vengrijos revoliucijos, 1968 m. „Prahos pavasario“ įvykiai Čekijoje, 1979 m. invazija į Afganistaną ir jų raida.

Taigi, oro desantas yra puolamojo, o ne gynybinio (a’la pasienio apsaugos) karo, o tuo pačiu prevencinio atgrasymo instrumentu.

Oro desantininkas nėra apmokytas ir paruoštas teritorinei, o ypač ilgalaikei gynybai, todėl nėra universalus pasienio kariuomenės ar infanterijos šaulio pakaitalas. Teritorinėje gynyboje oro desanto pajėgos, kaip taisyklė, naudojamos tik kraštutiniu atveju laikinam pagrindinės jėgos pastiprinimui, t.y. konkrečiame fronto ruože netekus tokiai gynybai būtinų pėstininkų (motorizuotų šaulių) pajėgų ženklios dalies.

Dėl to, brangiai kainuojančio parengimo reikalaujančio oro desantininkų padalinio permetimas prie pat valstybės sienos "pasienio ruožų apsaugos sustiprinimo tikslais" neatitinka elementariausių karo strategijos ir taktikos dėsnių. Nei viena, bent jau save gerbianti, politinė ir karinė valdžia, ypač taikos metu, šitaip nesielgia.

Beje, p. Viktoras Suvorovas (Vladimiras Rezunas) knygoje "Paskutinysis mitas" išsamiai pagrįsdamas faktais, karybos ir politikos dėsniais argumentuotai atskleidė karinių pajėgų koncentracijos pasienyje pragaištingumą ir jo pasekmes. Todėl aktualumo nepraranda, manyčiau, esminis klausimas: Ar buvęs Baltarusijos Respublikos prezidentas p. A. Lukašenko dėl savo ambicingų kaprizų įgyvendinimo tikrai įvertino bei yra pasiryžęs visoms galimai įmanomoms komplikacijoms ir jų pasekmėms?

2020 Rugpjūčio 22 d.
Advokatas Arūnas Marcinkevičius
LiGSA valdybos pirmininkas

Planai atsisakyti švininių šaudmenų piktina ginklų savininkus: šalyje nebus įmanoma nei medžioklė, nei sportinis šaudymas

lrt.lt nuotrauka

Europiniu lygiu svarstant drausti šaudmenis su švinu, ginklų savininkai piktinasi, kad teks sunaikinti tūkstančius ginklų. Nors draudimas galiotų tik pelkėtose vietose ir aplink, tai sudaro trečdalį Lietuvos. Vis dėlto toks draudimas svarstomas dėl švino žalos gyvūnams ir žmonėms. Aplinkosaugininkai sako, kad Europos Sąjungoje per metus, apsinuodiję švinu, nugaišta milijonas paukščių.

Ginklų savininkų asociacijos vadovas Arūnas Marcinkevičius rodo, kokių ginklų teks atsisakyti, jei bus priimta europinė direktyva draudžianti šaudmenis su švinu. Draudimas galiotų – šlapžemėse, tai yra pelkėtose vietovėse ir aplink jas. Bet tokios vietos, asociacijos skaičiavimu, sudaro trečdalį Lietuvos.

„Lietuvoje tokiu būdu tampa neįmanoma nei medžioklė, nei sportinis šaudymas“, – tvirtino A. Marcinkevičius.

Plačiau skaitykite čia

2020 Liepos 30 d.
Šaltinis: lrt.lt

Manevrai dėl švino šaudmenų naudojimo šlapžemėse

Pastaruoju metu kyla neaiškumų dėl Europos komisijos siūlymo uždrausti švino šaudmenų naudojimo šlapžemėse. Dar 2015 metais Europos Komisija kreipėsi į Europos cheminių medžiagų agentūrą su prašymu parengti REACH reglamento XV priedo dokumentaciją pagal REACH reglamento 69 str. 1 d., siekiant praplėsti švino apribojimą.

Šiuo prašymu buvo siekiama įvertinti šaudmenų, kuriuose yra švino ar švino junginių, galimą naudojimo apribojimą šlapžemėse dėl rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai Europos Sąjungos lygmeniu. Tuo pat metu Europos Komisija paprašė Europos cheminių medžiagų agentūros pradėti rinkti informaciją apie kitus švino amunicijos naudojimus, įskaitant medžioklę kitose vietovėse nei šlapžemės, šaudymą į taikinius ir apie švino naudojimą žvejyboje.

Plačiau skaitykite čia

2020 Liepos 25 d.
Šaltinis: Miske.lt

Kreiptasi į JE LR Prezidentą dėl Veto 2020-06-30 LRS priimtam Karo padeties istatymui

2020 m. liepos 1 d. (trečiadienį) Signataras Saulius Pečeliūnas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas ryšiams su Seimu ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai įteikė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą prašydami vetuoti 2020-06-30 Lietuvos Respublikos Seimo priimtą Karo padėties įstatymą.

Kreipimosi tekstas pateiktas žemiau:

Jūsų Ekscelencija,
Lietuvos Respublikos Prezidente,

2020-06-30 LR Seimas priėmė Karo padėties įstatymo Nr.VIII-1721 pakeitimo įstatymo projekto naująją redakciją Nr.XIIIP-4356(2).

Atkreipiame dėmesį, kad šio įstatymo 5 straipsnio „Sprendimo dėl karo padėties įvedimo paskelbimas ir vykdymas“ 2 dalis prieštarauja LR Konstitucijai ir teisės normų formulavimo principams, bei lakoniškumo, aiškumo ir vienareikšmiškumo reikalavimams. Šios dalis formuluotė taip pat suteikia plačias prieštaringo interpretavimo galimybes, kurios, įtemptos padėties sąlygomis gali tapti kliūtimi šios normos įgyvendinimui, cituojame:

"2. Ginkluota valstybės gynyba vykdoma ir kitų valstybių kariniams vienetams atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir būti panaudotiems kolektyvinės gynybos ar kitos operacijos tikslais, jei tokie sprendimai nebuvo priimti anksčiau, leidžiama nedelsiant nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl karo padėties įvedimo pasirašymo ar Seimo nutarimo dėl karo padėties įvedimo pasirašymo priėmimo."

Tokia formuluotė ginkluotos valstybės gynybos pradžią tiesiogiai sieja ne su Lietuvos Respublikos Valstybės užpuolimo pradžia, bet su LR Prezidento dekreto pasirašymo ar LRS nutarimo priėmimo momentu, kas nedera su esminiais valstybės gynimo principais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (3 str. 2 d. ir 139 str. 1 d.), bei Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai (Preambulė bei 3 str.; 5 str., ir 6 str.) ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymų, Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatų (51 str.) bei kitų teisės aktų nuostatos, įtvirtina neatimamą Lietuvos valstybės, jos piliečių pareigą ir teisę į individualią ir kolektyvinę, visuotinę ir besąlyginę gynybą prievartinio kėsinimosi ir/arba ginkluoto užpuolimo atveju, nuo pat agresijos pradžios. Valstybės gynyba nėra siejama su Karo padėties įvedimu.

"Ginkluota valstybės gynyba" detaliai reglamentuota Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatyme, o leidimas "kitų valstybių kariniams vienetams atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir būti panaudotiems kolektyvinės gynybos ar kitos operacijos tikslais" - Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme. Todėl Karo padėties įstatymo 5 str. 2 d. yra perkrauta minimų specialiųjų įstatymų nuostatomis tiesiogiai nesusijusiomis su Karo padėties įvedimo tvarka.

Dėl šių priežasčių, būtina taisyti Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 pakeitimo įstatymą (projekto Nr.XIIIP-4356(2)) 5 straipsnio "Sprendimo dėl karo padėties įvedimo paskelbimas ir vykdymas" 2 dalies redakciją ir ją, pavyzdžiui, išdėstyti taip:

"2. Karo padėtis įvedama nuo Respublikos Prezidento dekreto pasirašymo ar Seimo nutarimo priėmimo."

Todėl prašytume šį įstatymą vetuoti.

Su nuoširdžiausia pagarba,

Signataras Saulius Pečeliūnas,
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas ryšiams su Seimu

advokatas Arūnas Marcinkevičius,
Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas

2020 Liepos 1 d.
Šaltinis: LiGSA valdybos informacija

"Info Tv" televizijos laidos "Info diena" žurnalisto Kęstučio Kučinsko reportažas apie LR KT Sprendimą

"Info Tv" televizijos laidos "Info diena" žurnalisto Kęstučio Kučinsko reportažas apie 2020 m. birželio 5 d. Lietuvos Konstitucinio teismo sprendimą dėl naujojo LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų dėl ginklo savininkų reputacijai keliamų reikalavimų griežtumo ribų neatitikties Lietuvos Konstitucijai.

Reportažą galima peržiūrėti LNK portale. Aktualus laikas nuo 1:47:12 iki 1:50:50

2020 Liepos 1 d.
Šaltinis: Info TV

Pandemija paskatino legalių šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kiekių įsigijimą

2020 m. vasario - kovo mėnesiais, COVID-19 pandemijos bangai artėjant prie Lietuvos, ženkliai (net iki 3 kartų) išaugo legaliai savigynai įsigyjamų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kiekių skaičius.

Plačiau apie tai pasakojama Info TV žurnalisto Kęstučio Lapinsko birželio 11-os dienos reportaže.

2020 Liepos 1 d.
Šaltinis: Info TV

Kelio atgal nebebuvo? Policininką nušovusiam S.Brasui už nelegalaus ginklo grąžinimą grėsė baudžiamoji atsakomybė.

Praėjusią savaitę įvykusi kraupi nelaimė, kada Stasys Brasas mirtinai sužalojo policijos pareigūną Saulių Žymantą, atskleidė nemalonią tiesą. Net ir norėdamas policijai grąžinti nelegalų ginklą, vyras už šį veiksmą būtų sulaukęs teisinės atsakomybės. Įstatymas toks griežtas, kad neregistruotas ginklas privalo būti nė nepaliestas. Specialistai pažymi, kad daugiausia nusikaltimų padaroma naudojant būtent nelegalius ginklus. Tuo metu registruotų ginklų Lietuvoje vis daugėja.

Straipsnyje ir videoreportaže įžvalgomis dalinosi Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) bei Policijos departamento atstovai.

Plačiau - 15min.lt portale

2020 Birželio 10 d.
Šaltinis: 15min.lt

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė pasiūlymams patikslinti Karo padėties įstatymo projekto nuostatas

2020 m. birželio 3 d. (trečiadienį) įvyko Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis dėl Karo padėties įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ir mūsų aptarimo. Seimo posėdyje dalyvavo Lietuvos Krašto apsaugos ministras gerb. p. Raimundas Karoblis, Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius gerb. p. Virginijus V. Vilkelis, LR KAM Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, taip pat ir kiti kariuomenės bei ministerijos atstovai.

Komiteto posėdyje Signataras Saulius Pečeliūnas išsamiai pristatė ir paaiškino pilnai visas mūsų organizacijų pasiūlytas pataisas ir pastebėjimus šio įstatymo projektui.

Krašto apsaugos ministro ir Kariuomenės vado bei daugumos šiame Komiteto posėdyje dalyvavusiųjų parlamentarų dėka po išsamios diskusijos buvo pilnai pritarta nemenkai mūsų pateiktų, esmingiausių pasiūlymų daliai. Daliai pasiūlymų buvo pritarta dalinai. Taip pat, atsižvelgus į pateiktus pasiūlymus bei pataisas buvo nuspręsta patikslinti atskiras projekto normų redakcijas. Dalies pateiktų pataisų buvo atsisakyta pagrįstai dėl jose keltų klausimų reglamentavimo būtinumo poįstatyminiuose aktuose, o dalies - dėl perteklinio pobūdžio.

Dėl to, turime pagrindą pasidžiaugti šįkart itin dalykiškai konstruktyviu Komiteto posėdžiu.

2020 m. birželio 4 d. Signatarą Saulių Pečeliūną priėmė Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministras. Beveik valandą laiko trukusio susitikimo metu buvo konstruktyviai ir, pagal esamą padėtį- išsamiai aptarti praeitų metų Konferencijos rezoliucijoje iškelti klausimai bei ginklų savininkų rengimo pilietiniam pasipriešinimui organizavimo perspektyvos. Signataro vertinimu priėmimas buvo itin konstruktyvus ir dalykiškas, todėl vertintinas labai pozityviai ir teikiančiu pagrindą progresyviai perspektyvai.

Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Krašto apsaugos ministras ir Kariuomenės vadas dar kartą patvirtino, jog Valstybės gynyba, ginkluotas ar neginkluotas pilietinis pasipriešinimas, bei jo organizavimas yra gyvybiškai svarbiai aktualiomis sritimis ir ne selektyviu, o visų ginklų savininkų, jų ir kitų visuomeninių organizacijų, plačiosios visuomenės ir valstybės institucijų vieningai bendru reikalu.

Asociacijos valdybos, savo ir Garbiojo Signataro vardu dėkoju visiems Asociacijos nariams ir neasocijuotiems partneriams, skirusiems savo laiką ir veiksmingai prisidėjusiems operatyviai ir profesionaliai analizuojant įstatymo projektą bei parengiant pasiūlymus bei pastebėjimus Seimui.

2020 Birželio 10 d.
Šaltinis: LiGSA valdybos pirmininkas - Adv. Arūnas Marcinkevičius

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos, kuriose įtvirtinti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai, prieštarauja Konstitucijai

2020 Birželio 5 d.

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos, kuriomis įtvirtintas neterminuotas draudimas už tam tikrus nusikaltimus nuteistiems asmenims įsigyti ir turėti tam tikrų kategorijų ginklus, jų šaudmenis, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

- Įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d. redakcijos 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų;

– Įstatymo 2019 m. birželio 27 d. redakcijos 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis teisinės valstybės principas yra itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų. Jo elementas yra ir proporcingumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad jos turi būti būtinos šiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia jiems pasiekti. Įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones. Tai taikytina ir pagal įstatymą įgytai teisei įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kurias taikant teistiems už nusikalstamos veikos padarymą asmenims tam tikrą įstatymų leidėjo nustatytą laiką leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami, o išduotieji būtų panaikinami. Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad tokiu teisiniu reguliavimu turi būti sudaryta galimybė kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, leidimo įsigyti ginklus ir šaudmenis neišduoti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris net ir praėjus įstatymų leidėjo nustatytam laikui ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Konstituciją, be kita ko, konstitucinį proporcingumo principą, atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami.

Dėl Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Konstitucijai Pareiškėjas prašė ištirti Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktų atitiktį Konstitucijai.

Įstatymų leidėjas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose įtvirtino teisinį reguliavimą, pagal kurį fizinis asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą ar nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kuriuos Baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, neterminuotai nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų. Tokios pasekmės kyla dėl įvairaus pavojingumo laipsnio nusikaltimų padarymo.

Vertindamas, ar įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves ir teisiniu reguliavimu nustatydamas tokį neterminuotą draudimą, paisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio proporcingumo principo, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reikalavimu, kad įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis negali fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, siekiama konstituciškai pagrįsto tikslo, kad leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau teisiniu reguliavimu, nustatytu Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Vadinasi, tokiu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog jis, nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamos nuostatos, įtvirtintos tame pačiame teisės akte, kurio kitų nuostatų atitiktį Konstitucijai pareiškėjas ginčija, privalo tai konstatuoti. Konstitucinio teisingumo įgyvendinimas suponuoja tai, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis) turi būti pašalintas iš teisės sistemos.

Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad neterminuotas draudimas fiziniam asmeniui įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis taip pat taikomas tuo atveju, jeigu asmuo pripažintas padaręs nusikaltimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nusikaltimą, kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punktas), už kuriuos BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Todėl, šiame nutarime konstatavęs, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktai prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucinis Teismas, remdamasis tais pačiais argumentais, konstatavo ir tai, kad konstituciniam teisinės valstybės principui prieštaravo ir minėti Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai.

Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad Seimo 2019 m. birželio 27 d. priimtu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsniu Įstatymas (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) išdėstytas nauja redakcija. Šios redakcijos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nustatytu teisiniu reguliavimu neterminuotai ribojama fizinio asmens teisė įsigyti ir turėti ne tik B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, bet ir Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus A kategorijos ginklams priskiriamus tam tikrus pusiau automatinius šaunamuosius ginklus ir A kategorijos šaunamuosius ginklus, kurie buvo perdirbti į signalinius, dujinius ar imitacinius ginklus.

Taigi, kaip ir dėl ankstesnės redakcijos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų, Konstitucinis Teismas, remdamasis tais pačiais argumentais, konstatavo, kad konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja ir Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų.

Dėl Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo

Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali nustatyti kitą, vėlesnę, Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo tam tikras teisės aktas (jo dalis) pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymams, paskelbimo datą.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Įstatymų leidėjui būtinas tam tikras laikas, jeigu jis nuspręstų nustatyti kitokį, Konstituciją atitinkantį, teisinį reguliavimą, įtvirtintą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose. Konkrečiai, įstatymų leidėjas gali nustatyti, kad teistiems už nusikalstamos veikos padarymą asmenims tam tikrą įstatymų leidėjo nustatytą laiką (ilgesnį nei teistumo terminas) leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami, o išduotieji būtų panaikinami; įstatymų leidėjas taip pat gali numatyti tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, kuriuos padariusiems asmenims leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami. Atsižvelgiant į tai, šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai bus paskelbtas 2020 m. gruodžio 31 d.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.

2020 Birželio 10 d.
Šaltinis: LiGSA valdybos informacija,
Konstitucinio teismo sprendimas

Lietuvos Respublikos Seime vyko konferencija "Piliečio galimybės gintis ir ginti valstybę".

Lapkričio 13 d., Seimo Konstitucijos salėje vyko konferencija "Piliečio galimybės gintis ir ginti valstybę".

Konferencijos metu aptarti kovinių piliečių bei jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetų parengimo organizavimo principai ir perspektyvos; pilietinio ginkluoto ir neginkluoto pilietinio pasipriešinimo principų sąveikos ir suderinamumo galimybės.

Konferencijos metu pranešimus skaitė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais gen.ltn. Jono Vytautas Žukas, LRS NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM direktorius Virginijus Vilkelis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. dr. Ainė Ramonaitė, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Civilių ir karių bendradarbiavimo valdybos J9 viršininkas plk. Vytautas Reklaitis, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Strateginio valdymo katedros prof. dr. Alvydas Šakočius, LiGSA atstovas dim. plk. Ignas Stankovičius, Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius Eitvydas Bajarūnas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Vytautas Jokubauskas, Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius Darius Degutis, K.Simonavičiaus universiteto Teisės fakulteto prof. dr. Ryšardas Burda.

Konferenciją moderavo LRS NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, LiGSA valdybos pirmininkas, adv. Arūnas Marcinkevičius, Nepriklausomybės akto signataras Saulius Pečeliūnas, žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

Konferencijos vaizdo įrašas

 

Sapudos konferencijos vaizdo įrašas

2019 Lapkričio 18 d.
Šaltinis: LRS "Youtube" paskyra,
LiGSA valdybos informacija

Seime vyks konferencija "Piliečio galimybės gintis ir ginti valstybę"

Lapkričio 13 d., trečiadienį, Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I r. 326 kab.) vyks konferencija "Piliečio galimybės gintis ir ginti valstybę". Renginio pradžia 9 val.

Konferencijos metu numatoma aptarti kovinių piliečių bei jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetų parengimo organizavimo principus ir perspektyvas; pilietinio ginkluoto ir neginkluoto pilietinio pasipriešinimo principų sąveikos ir suderinamumo galimybes.

Kaip Seimo Spaudos biurą informavo vienas renginio organizatorių Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities valdybos pirmininkas Saulius Pečeliūnas, šiuo metu pradedamas trečiasis etapas: "Pirmas etapas buvo sukurti Lietuvos kariuomenę, sukūrėm, veikia ne gėda, viskas tvarkoje. Antras etapas buvo sutvarkyti aktyvųjį rezervą, tas vyksta, dar ne iki galo, bet jau traukinys važiuoja. T rečias etapas – visus civilius įjungti į valstybės gynybą nelaimės atveju."

Renginyje bus kalbama apie visuomeninių organizacijų vietos, statuso įtvirtinimą krašto gynybos sistemoje bei jų funkcijų nustatymo reikšmę; tokių organizacijų vaidmenį, telkiant ir vienijant piliečius jų pareigų vykdymui ir teisių įgyvendinimui karo ir/arba nepaprastosios padėties metu.

"Yra dvi kategorijos – tie, kurie turi ginklą ir tie, kurie neturi ginklo. Konferencija skirta kalbėtis apie tai, kaip įtraukti ir suformuluoti užduotis, nustatyti kompetencijas ir t.t. tų, kurie turi ginklą – savigynai, medžioklei, sportui – ir moka jį valdyti. Tokie žmonės (o jų Lietuvoje yra apie 95 tūkst.) yra skirtingos kompetencijos, nepaprastosios ar karo padėties metu jie galėtų atlikti skirtingas užduotis ir visa tai reikia suadministruoti, sudėlioti, kad žmonės kritiniu atveju žinotų, kur jiems eiti, ką reikės daryti, kokie bus jų įgaliojimai ir kokios atsakomybės ir visa kita", – sakė S. Pečeliūnas.

Renginio metu numatoma aptarti ir šių tikslų įgyvendinimui būtinus teisės aktų pakeitimus, visuomeninių organizacijų veiklos krypčių ir statuso krašto apsaugos sistemoje klausimus. Konferencijos organizatoriai: Lietuvos Ginklų savininkų asociacija, Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų klubas, Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga, Gynybos paramos fondas. Globėjas – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Konferencijos programa

2019 Lapkričio 6 d.
Šaltinis: LRS Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuras,
LiGSA valdybos informacija

Lietuvos Ginklų savininkų asociacija įsipareigojo dalyvauti patriotinio ugdymo ir pilietinio pasipriešinimo organizavime

2019 m. spalio 10 d. Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos kvietimu Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas susitarė dėl abipusio bendradarbiavimo pilietinio pasipriešinimo, pilietinio ir patriotinio ugdymo ir savanorių pilietinio pasipriešinimo-pilietinės gynybos ir veiklos organizavimo valstybėje, bei kitais, su tuo susijusiais, klausimais.

2019 m. spalio 18 d. abipusio bendradarbiavimo sutartį pasirašė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.

Sutarties pasirašymo ceremonijoje dalyvavo Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Pilietinio pasipriešinimo skyriaus vedėja Audronė Kaladžinskienė, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksej Šlyčkov, valdybos nariai: Leonarda Kuodienė ir Donatas Šilanskas, bei asociacijos steigėjai: dm. plk. Ignas Stankovičius ir Valdemar Doveiko.

2019 Spalio 18 d.
Šaltinis: LiGSA valdybos informacija

Vasaros įvykiai: Seimas priėmė naująjį Ginklų ir šaudmenų įstatymą, tačiau prezidentė jį vetavo.

Šią vasarą, birželio 4-ą dieną, po beveik du metus vykusio svarstymo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2002(3). Dėl įstatymo priėmimo balsavo 89 Seimo nariai: Už – 66, prieš – 5, susilaikė – 18.

Kaip balsavo individualūs Seimo nariai galite rasti čia

Balsavimo rezultatai pagal frakcijas

Frakcija Trumpinys Prieš Susilaikė
Frakcija "Tvarka ir teisingumas" TTF   4 2
Liberalų sąjūdžio frakcija LSF 1   3
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija LLRA-KŠSF 5    
Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija LSDDF 1 1 5
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija LSDPF 4    
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija LVŽSF 32 1 4
Mišri Seimo narių grupė MG 2 1 2
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija TS-LKDF 21    

Po to, kai įstatymui buvo pritarta Seime, 2019 m. Birželio 12 d. nevyriausybinių visuomeninių organizacijų atstovai bei visuomenininkų grupės kreipėsi į tuometinę Lietuvos Respublikos prezidente, Jos Ekscelenciją Dalią Grybauskaitę, su prašymu gražinti Seimui taisyti iš esmės ir iš naujo svarstyti 2019 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtą Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymą (projekto Nr. XIIIP-2002(3)).

"Pagrindiniu ir svarbiausiu šio įstatymo pakeitimo tikslu privalėjo būti kovos su terorizmu ir ginkluotu nusikalstamumu prevencijos bei užkardymo stiprinimas, tačiau dėl nepakankamos kompetencijos tapo įstatymu esmingai apribojančiu lojalių Lietuvos Respublikos piliečių Konstitucijos 3 str. ir 139 str. įtvirtintas pareigą ginti Valstybę, jos konstitucinę santvarka, teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę, o taip pat ir kitas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 str.; 21 str.; 23 str. ir 24 str. saugomas bei ginamas vertybes: asmens gyvybę, sveikatą ir nuosavybę (turtą)", – teigiama prašyme.

2019 m. Birželio 20 dieną Tuometinė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą, siūlydama tobulinti nuostatas dėl piliečių teisės disponuoti teisėtai įgytais ginklais ir šaudmenimis nepaprastosios ar karo padėties atveju.

Prezidentės pranešime spaudai teigiama:

Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad ginklai ir šaudmenys iš jų turėtojų yra laikinai paimami ar rekvizuojami Nepaprastosios ar Karo padėties įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas laikinam ginklų ir šaudmenų paėmimui iš visų juos teisėtai turinčių asmenų visais atvejais, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį.

Pasak Prezidentės, niekas negali varžyti tautos ir kiekvieno piliečio teisės priešintis agresoriui, okupantui ir bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. Konstitucijoje laiduojama kiekvieno piliečio teisė priešintis, todėl jo pasiryžimas ginti Lietuvos valstybę privalo būti skatinamas.

Prezidentė siūlo, kad nepaprastosios, karo padėties metu ar paskelbus mobilizaciją ginklai bei šaudmenys jų teisėtiems turėtojams būtų paliekami ir galėtų būti laikinai paimami ar rekvizuojami tik išskirtiniais atvejais – jeigu tie ginklai ir šaudmenys būtų reikalingi Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms arba būtų turima informacijos, kad jie gali būti panaudoti nusikalstamoms veikoms daryti.

Prezidentės teigimu, reguliuojant karo ar nepaprastosios padėties teisinius santykius, turėtų būti pasirinktas toks teisinis reguliavimas, kuris sukurtų vientisą, nuoseklią valstybės gynybos sistemą, skatinančią, bet ne ribojančią kiekvieno piliečio pasiryžimą ginti valstybę ginkluoto užpuolimo metu.

Pilną prezidentės dekretą dėl veto galite rasti čia

2019 Spalio 10 d.
Šaltinis: LRS, Komentaras.lt, LiGSA valdybos informacija

Ar Lietuvos šaunamųjų ginklų savininkai krizės atveju nereikalingi Valstybės gynyboje?

Pastarųjų, daugiau nei dešimtį, metų regioninėje ir nacionalinėje žiniasklaidoje viešai, skirtingu laikotarpiu paskelbtais duomenimis (pastaba: gautais iš oficialių šaltinių), jei Lietuvos gyventojų vis dar yra 3 mln., Lietuvos visuomenėje įvairių šaunamųjų ginklų savininkai- fiziniai asmenys sudaro (nuo 10% iki 11,5% gyventojų) virš 300 tūkstančių fizinių, neįskaitant į šį skaičių juridinių, asmenų.

Jei kas mėnesį leidimus šaunamajam ginklui vien savigynos tikslais įgyjančių asmenų skaičius Lietuvoje, minimaliausiais pastarųjų 5 metų laikotarpio skaičiavimais, viršija 300 ar net 500 fizinių asmenų, tai per kalendorinius metus šaunamųjų ginklų savininkų skaičius vien tokių asmenų sąskaita padidėja net 3 000 ar 5000 žmonių.

Medžiotojų bilietus ir leidimus medžiokliniam ginklui, skirtingų medžiotojų draugijų duomenimis, per kalendorinius metus Lietuvoje įgyja apytikriai, maždaug iki 1500 - 2000 žmonių

Tuomet, jei šie skaičiai yra realūs, vien šių dviejų grupių asmenų dėka, šaunamųjų ginklų savininkų skaičius kasmet padidėja apytikriai 4 500 ar net 7 000 asmenų.

Oficialūs, skirtingų medžiotojų nacionalinių susivienijimų (asociacijų, draugijų) atstovai, kuriais, regis, nėra pagrindo nepasitikėti, jau nuo 2017 m. rudens vis dažniau atvirai prabyla apie tai, kad medžiotojų skaičius Lietuvoje nuolat, sparčiai auga ir jau siekia, jei neviršija, 100 tūkstančių, kas tiesiogiai lemia medžioklės licencijų skirstymo ir jų suteikimo skaičius.

Į šiuos rezultatus neįtraukti ginklų savininkų - fizinių asmenų, privačiai įsigyjančių šaunamuosius ginklus: 1) olimpinėms šaudymo sporto šakoms; 2) praktinio šaudymo sporto šakoms; 2) Lietuvos Šaulių sąjungos šaulio tarnybai; 3) tarnybai savanoriškos krašto apsaugos pajėgose; 4) saugos firmų darbuotojų profesinei veiklai; ir 5) apdovanotųjų vardiniais šaunamaisiais ginklais, o taip pat 6) privačių juridinių asmenų.

Visiškai nėra žinomi, todėl taip pat neįtraukti: teisę šaunamajam ginklui kasmet prarandančiųjų ar jos atsisakančiųjų asmenų skaičiai.

Lygiai taip pat įvairių viešųjų ir žiniasklaidos šaltinių pakankamai ilgą laikotarpį, laikas nuo laiko skelbiamais, skirtingais duomenimis vienam šaunamojo ginklo savininkui vidutiniškai tenka iki 5 šaunamųjų ginklų. Pasitikint šiais duomenimis, būtų galima preliminariai teigti, kad šaunamųjų ginklų savininkai Lietuvoje šiandien turi iki 1,5 milijono vienetų įvairių šaunamųjų ginklų, neskaitant kitų, įvairių jų priedėlių, kurių skaičius dar didesnis.

Pastaba: tokie preliminarūs duomenys nuo 2017 m. gegužės 17 d. per visą Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projekto rengimo ir svarstymo Vyriausybėje bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Aplinkos apsaugos komitetuose laikotarpį politikų ir valdininkų tarpe pastoviai kėlė ir tebekelia nemenką sudirgimą bei įtampą, tačiau, nežiūrint į tai, iki kandidato į prezidentus dr. Mindaugo Puidoko pasisakymo ir 2019 m. balandžio 19 d. publikacijos niekada nebuvo paneigti ar net bandomi (pagrįstai ar kitaip) paneigti.

Tuomet, atsižvelgiant į tai pagrįstai kyla klausimas ar gerb. žurnalistei p. Liepai Želnienei pateikti ir 2019 m. balandžio 19 d. 15min.lt publikacijoje "Tiesa ar melas? M. Puidokas: Lietuvoje 300 tūkst. žmonių turi apie 1,5 mln. ginklų" paskelbti Lietuvos Policijos departamento licencijavimo skyriaus duomenys apie bendrąjį 94 251 ginklų savininkų ir jų bendrai turimą šaunamųjų ginklų vienetų skaičių, pagal kurį kiekvienam savininkui vidutiniškai, berods, tenka tik po 1,8 šaunamojo ginklo, atitinką realią tikrovę ir nėra daugiau nei abejotini?

Kita vertus, net jei jau būtų ar dar nebūtų atsitikę taip, kad gyventojų skaičius Lietuvoje tiek drastiškai sumažėjo, kad jau nebesiekia net ir 1 mln. gyventojų, ar nacionalinio saugumo ir gynybos maksimaliai veiksmingo užtikrinimo labui būtų išmintinga ignoruoti ar bandyti nuginkluoti tuos, kaip bandoma įteigti visuomenei, tik vos kažkokius "94 251" (devyniasdešimt keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt vieną) šaunamųjų ginklų savininką, o ne konsoliduoti juos bendriems Lietuvos Valstybės ir visuomenės veiksmingos gynybos ir saugumo tikslams?

O juk, sprendžiant iš 2019 m. balandžio 18 d. kandidatų į Prezidentus debatų nacionalinės visuomeninės televizijos eteryje, kitokių, papildomų šaunamąjį ginklą veiksmingai įvaldžiusių ir apsiginklavusių žmonių resurso atsargoje, regis neturime?

2019 Balandžio 22 d.
Šaltinis: Advokatas Arūnas Marcinkevičius, LiGSA valdybos pirmininkas

Vytautas Radžvilas: piliečiai turi teisę gintis ir ginti savo šalį

M. Šemos nuotrauka

Su visuomeniniu komiteto Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujantis Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Radžvilas pareiškė, kad piliečių teisė gintis patiems ir ginti savo šalį agresijos atveju yra pamatinė ir negali būti nepagrįstai varžoma, prisidengiant kova su terorizmu. Jo teigimu, Lietuvoje galiojantis Ginklų kontrolės įstatymas yra subalansuotas, o užpernai Europos Parlamento priimta direktyva 2017/853 dėl ginklų įsigijimo ribojimo, jų nešiojimo ir laikymo sąlygų yra manipuliatyvus ir piliečių laisves varžantis ES sprendimas, kurio perteklines nuostatas būtina atšaukti artėjančios Europos Parlamento kadencijos metu.

"Lietuvoje mažai kas pastebėjo, kad Europos Parlamentas Komisijos siūlymu priėmė direktyvą dėl teisės įsigyti ir laikyti savigynai skirtus ginklus ribojimo. Kaip įprasta serviliškai Lietuvos politikai ES atžvilgiu, mūsų šalies Vyriausybė žiniasklaidai tylint suskubo įgyvendinti jos nuostatas. Šiuo metu Seime svarstomos pataisos, kurios – jei būtų priimtos – smarkiai ir nepagrįstai apribotų sąžiningų, įstatymus gerbiančių ir lojalių valstybei piliečių teisę į ginkluotą savigyną arba šalies gynybą karo atveju. Direktyva remiasi aiškiai melaginga argumentacija, esą legalių ginklų draudimas sumažintų teroristinių išpuolių skaičių Europoje. Ignoruojamas akivaizdus faktas, kad visi ar beveik visi teroro išpuoliai Europoje įvykdyti be legaliai laikomų ginklų panaudojimo, o ginklas dorų piliečių rankose veikia preventyviai ir padeda išvengti nusikaltimų. Nesigilinama į faktus, pavyzdžiui, JAV statistiką, aiškiai rodančią, kad nusikaltimų šaunamaisiais ginklais daugiausiai daroma būtent tose valstijose, kur griežtesnis jų reguliavimas", - argumentavo prof. Vytautas Radžvilas.

Jo teigimu, valstybės ar – kaip šiuo atveju – Europos Sąjungos siekis atimti iš piliečių savigynos teisę yra nuo seno žinomas valdžios polinkio despotiškai varžyti piliečių teises požymis. Bandymas nuginkluojant visuomenę kovoti su terorizmu rodo ES desperaciją. Savo piliečiai pasitikinti valstybė ar sąjunga siekia didinti piliečių savarankiškos gynybos pajėgumus, jais nepasitikinti valstybė bando savo valdinius nusiginkluoti. Profesoriaus V. Radžvilo įsitikinimu, Lietuvoje ir ES vyrauja būtent nepasitikėjimas piliečiais, o tai geriausiai liudija šiuo metu rengiamame projekte esanti nuostata, jog karo atveju visi piliečiai turėtų atiduoti legaliai laikomus ginklus. Taip visuomenė faktiškai rengiama okupacijai.

"Ginklai nėra joks gėris, tačiau yra neišvengiama būtinybė. Jokia pasaulio valstybė neužtikrino ir iš principo negali užtikrinti absoliutaus piliečių saugumo ir teisingumo, todėl piliečiams privalo likti galimybė ginti save, savo šeimą ir savo šalį patiems. Jokiu būdu nesiūlau liberalizuoti dabar Lietuvoje galiojančio Ginklų kontrolės įstatymo. Jis yra subalansuotas, logiškas ir neblogai veikiantis. Tačiau būtent todėl neturime jo keisti pagal ideologiniu fanatizmu grįstas ES piliečių teisių apribojimo direktyvas. Priešingai, turime siekti, kad pati direktyva viena ar kita teisine forma būtų atmesta, o užmojų nuginkluoti sąžiningus ir lojalius ES šalių piliečius – atsisakyta", - įsitikinęs prof. Vytautas Radžvilas.

2019 Kovo 19 d.
Šaltinis: propatria.lt

Naujiena iš užsienio: Visuomenei peršama hipotezė nepasitvirtino

Mokslininkai, neseniai atlikę ginklų kontrolės pasekmių tyrimus, nustatė, jog visuomenei peršama hipotezė, neva: valstybėse, taikančiose mažiau griežtą (švelnesnę, liberalesnę) ginklų kontrolę, dažniau neteisėtai panaudojamas šaunamasis ginklas arba jose paplitęs šaunamųjų ginklų naudojimas nusikaltimuose, nepasitvirtino. Tokia hipotezė neturi faktinių pagrindų, todėl yra beverčiu pramanu. Tačiau šaunamųjų ginklų priešininkai atvirai nepaiso šio, itin svarbaus fakto, o žiniasklaidos priemonės tą nutyli.

Skaitykite daugiau

2019 Kovo 15 d.
Šaltinis: NRA-ILA ir breitbat.com

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto Signataro Sauliaus Pečeliūno laiškas Lietuvos Ginklų Savininkų Asociacijai

Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkui advokatui Arūnui Marcinkevičiui

Nuo 1990-ųjų, daugelį metų įvairiose pareigose teko dirbti Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, rengti Policijos, ginklų savigynai ir kitus ginklų turėjimo, naudojimo, jų kontrolės ir apsaugos ir t.t. įstatymus ir jų pataisas, todėl manau, kad turiu pakankamai žinių ir kompetencijos objektyviai vertinti susidariusią padėtį Lietuvos Respublikai, bandant įtraukti 2017 m. gegužės 17 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/853, dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, nuostatas į nacionalinę teisę.

Susipažinęs su Jūsų laišku TS-LKD vadovybei, turiu pareikšti, kad visiškai sutinku su laiške išdėstytais argumentais. Manau, kad Lietuva, įvertinusi savo tarptautinę padėtį, kylančias grėsmes, konstitucinę nuostatą priešintis užpuolikui, nepriklausomai nuo to, kokį įsakymą duos vadai, tarptautinio terorizmo grėsmės lygį šalyje ir kitas didinančias šalies apginamumą priemones ir nuostatas, galėjo ir turėjo:

  1. Skųsti arba prisijungti prie kitų ES valstybių, skundžiančių kai kurias šios direktyvos nuostatas ES teismui, kaip perteklines ir mažinančias jų gynybinį pajėgumą, arba
  2. Informuoti Europos komisiją, kad stabdo šios direktyvos įgyvendinimą nacionalinėje teisėje, kol ES teismas neišnagrinės kitų ES valstybių skundo.

Tačiau, dėl man nežinomų priežasčių, Lietuva ėmėsi ne tik šią direktyvą įgyvendinti, bet ir bando į įstatymą įtraukti papildomas perteklines nuostatas, kurios akivaizdžiai mažina šalies apginamumą, turintiems ginklą piliečiams užkrauna perteklines dideles finansines ir kitokias prievoles, o iš su jomis nesutikusių žada (legaliai ir teisėtai įsigytus ginklus) konfiskuoti. Teisinėje demokratinėje valstybėje tokie veiksmai ne tik nėra priimtini, bet ir neturėtų būti toleruojami.

Manau, kad Tautos atstovai – Seimo nariai turi visas jiems Konstitucijos ir Įstatymų suteiktas galias ir pareigas šią padėtį ištaisyti – nepritarti įstatymo pataisoms „po svarstymo“, grįžti prie dar nepriimtų įstatymo pataisų svarstymo komitete, atsisakyti žalingų, perteklinių ir galimai prieštaraujančių Konstitucijai nuostatų, o Lietuvos Vyriausybei dar ne vėlu atlikti bent vieną iš aukščiau pateiktų (1 ar 2 punkte) veiksmų.

Dėkoju Lietuvos Ginklų savininkų asociacijai už pilietiškumą ir rodomą iniciatyvą.

Pagarbiai,

Saulius Pečeliūnas
Nepriklausomybės Akto Signataras

2019 Kovo 4 d.
Šaltinis: S. Pečeliūno laiškas LiGSA valdybos pirmininkui

Lietuvos Respublikos Seimas ėmėsi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo keitimo dalimis

2018 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimas, Sveikatos reikalų komiteto siūlymu įregistravo Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 17, 21, 25 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2083(2), t.y. antrąjį Vyriausybės (sveikatos apsaugos ministras A. Veryga) pateikto projekto variantą.

2018 m. gruodžio 18 d., plenariniame posėdyje, dalyvaujant užsiregistravusiems 87 Seimo nariams, po pateikimo šiam projektui, o taip pat ir kitiems, susijusiems: Asmens ir turto saugos įstatymo Nr. IX-2327 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-537 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2081(2); Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2084(2), pritarta bendru sutarimu.

2019 m. sausio 11 d. plenariniame seimo posėdyje, dalyvaujant užsiregistravusiems 84 Seimo nariams, iš kurių balsavus už – 78, prieš – 1, susilaikius 4, Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 17, 21, 25 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2083(2) priimtas.

Deja, Seimas ir jo komitetai nesiteikė apsvarstyti šių projektų su visuomenės narių interesus atstovaujančiomis visuomeninėmis organizacijomis.

Pažymėtina, kad nuo 2017 metų rudens Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2002 tebekelia pagrįstą visos eilės, įvairių nacionalinių visuomeninių organizacijų pagrįstą susirūpinimą ir didelį rezonansą visuomenėje dėl viso komplekso esminių, sisteminių trūkumų ir principinių nuostatų kolizijų.

Šiais projekto kokybės klausimais įvairios visuomeninės organizacijos, tame tarpe ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacija, raštu pateikė Lietuvos Respublikos Seimui gausybę pagrįstai argumentuotų pastabų bei konkrečių dalykinių, redakcinių pasiūlymų projekto tobulinimui iš esmės.

Tuo tarpu, Lietuvos Respublikos Seimas, nepašalinęs šiame projekte visuomeninių organizacijų atskleistų loginių ir principinių siūlomų teisės normų redakcijų kolizijų, ėmėsi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo keitimo atskiromis dalimis.

Su priimtu Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 17, 21, 25 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymu galima susipažinti čia.

2019 Sausio 14 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

Lietuvos Respublikos Seimas atidėjo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymą

2018 m. gruodžio 12 d. (trečiadienį) Lietuvos Ginklų savininkų asociacija viešai kreipėsi į Lietuvos visuomenę "Pūkas TV" bei radijo stočių "Pūkas-1" ir "Pūkas-2" tiesioginėje laidoje "Kontaktas" apie teisės gintis ir ginti naikinimą dėl Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002 akivaizdžius trūkumus ir jų taisymo problematikos Seimo komitetuose.

vadovaudamiesi kiekvienos visuomeninės organizacijos prievole savalaikiai ir efektyviai talkinti Valstybei ir Valdžios institucijoms, bei atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002 akivaizdžius trūkumus ir jų taisymo problematiką, siunčiame Tamstos žiniai ir dėmesiui Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) raštu Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui š.m. lapkričio 12 d. ir 23 d. pateiktus argumentuotus, palyginamuosius pasiūlymus dėl atskirų - probleminių šio projekto nuostatų redakcijų pataisų (pateikta e-laiško priede).

Laidos įrašą galite peržūrėti čia

 

2018 m. gruodžio 13 d. (ketvirtadienį), Lietuvos Respublikos Seimas pašalino iš plenarinio posėdžio darbotvarkės ir atidėjo šio, jau daugiau nei metus pagrįstą visuomeninį rezonansą bei įtampas keliančio įstatymo projekto svarstymą, neapibrėžtam laikui.

2018 Gruodžio 13 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdyba kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo narius

Gerbiamosios Seimo narės, Gerbiami Seimo nariai

vadovaudamiesi kiekvienos visuomeninės organizacijos prievole savalaikiai ir efektyviai talkinti Valstybei ir Valdžios institucijoms, bei atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002 akivaizdžius trūkumus ir jų taisymo problematiką, siunčiame Tamstos žiniai ir dėmesiui Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) raštu Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui š.m. lapkričio 12 d. ir 23 d. pateiktus argumentuotus, palyginamuosius pasiūlymus dėl atskirų - probleminių šio projekto nuostatų redakcijų pataisų (pateikta e-laiško priede).

Tuo pačiu, prašome Tamstos ir Jūsų kolegų - politikų deramo dėmesio aukščiau paminėtam įstatymo projektui, akivaizdiems jo trūkumams ir dėl šios priežasties būtinoms, kompetentingai profesionalioms jo pataisoms.

Lietuvos ginklų savininkai tikisi Tamstos ir kitų Seimo narių asmenyse sulauksią Įstatymų leidėjų principinio pritarimo, jog ginklų ir šaudmenų kontrolę nustatantis Įstatymo projektas negali prieštarauti elementariems realiųjų mokslų dėsniams, logikos reikalavimams, teisės principams ir pagaliau- lietuvių kalbai.

Atsižvelgdami į visa tai, prašome Tamstos rasti galimybę ne tik atkreipti dėmesį į 2018 m. gruodžio 13 d. popietiniame plenariniame posėdyje numatomo pasiūlyti Seimui svarstyti šio, Lietuvos Respublikos Nacionaliniam saugumui ir gynybai itin aktualaus, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002, esminius trūkumus, bet ir, tuo pačiu, prašome Tamstos, Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktų įgaliojimų ribose imtis Seimo nariui suteiktų parlamentinių įstatymų leidybos iniciatyvos priemonių bei veiksmų, siekiant užtikrinti kokybiškai tinkamą šio projekto probleminių normų ištaisymą.

Su nuoširdžiausia pagarba,

Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LIGSA) vardu,

LiGSA valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius

2018 Gruodžio 10 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas patvirtino išvadas dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.

2018 m. gruodžio 5 d. (trečiadienį) 11:30 val. Lietuvos Respublikos seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino išvadas dėl Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002.

Komiteto posėdžiui vadovavo Seimo komiteto pirmininkas Vytautas Bakas. Komiteto išvadų projektą pristatė komiteto narys Juozas Olekas. Posėdyje dalyvavo išvadų rengėjai: Jonas Jarutis ir Virgilijus Alekna, kiti komiteto nariai, taip pat parlamento Teisės ir Europos teisės departamentų, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidentės, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės ir kitų institucijų atstovai.

Komiteto posėdyje taip pat dalyvavo Lietuvos Šaulių sąjungos vadas plk.ltn. Gintaras Koryzna, Lietuvos Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Rosvaldas Gorbačiovas, Lietuvos Ginklų pirklių asociacijos pirmininkas Gytis Misiukevičius, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, o taip pat LiGSA nariai prof. dr. Ryšardas Burda ir Ignas Stankovičius.

Balsų dauguma komiteto nariai pritarė Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos siūlymui, kad numatomi įstatymo pakeitimai būtų taikomi tik asmenims įgysiantiems leidimus šaunamajam ginklui po pakeitimų įsigaliojimo, o taip pat būtinumui ginklų savininkų apskaitoje įvesti apdovanojimų vardiniais ginklais ir jai apdovanotųjų kategorijas.

Kitus asociacijos pasiūlymus dėl projekte siūlomų definicijų, nepriekaištingos reputacijos apibrėžties, šaunamųjų ginklų ir jų priedėlių priskirimo "A" kategorijai kriterijų tikslinimo, bei leidimo, didžiosios daugumos kitų ES šalių pavyzdžiu, civiliams asmenims įgyti ir naudoti garso slopintuvus bei naktinio matymo taikiklius atmetė, Komiteto pirmininkui grindžiant tokį sprendimą vengimu prieštarauti Vyriausybės siūlomo projekto redakcijai.

Išvadų patvirtinimui prieštaravo komiteto nariai Arvydas Anušauskas ir Rasa Juknevičienė.

Šio įstatymo projekto svarstymas preliminariai numatytas 2018 m. gruodžio 13 d. (ketvirtadienį) popietiniame Seimo plenariniame posėdyje 18:00 val

2018 Gruodžio 5 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos atstovai aptarė asociacijos pasiūlymus dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.

2018 m. lapkričio 26 d. (pirmadienį) 14:00 val. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) atstovus priėmė Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Daugiau nei valandą trukusio susitikimo metu Vidaus reikalų ministrui buvo pristatyti ir detaliai aptarti asociacijos teikiami pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002.

Susitikime su Ministru, aptariant LiGSA pasiūlymus, dalyvavo Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos LiGSA valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, pirmininko pavaduotojas Aleksėjus Šlyčkovas, valdybos narys Donatas Šilanskas ir asociacijos narys Ignas Stankovičiius.

Asociacijos pasiūlymus dėl visuomeninių organizacijų dalyvavimo ir pagalbos policijai užtikrinant ginklų ir šaudmenų kontrolę išvadų rengėjai atmetė.

Vidaus reikalų ministras, susitikimo metu įvertinęs asociacijos pasiūlymus, pripažino, kad Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pateikti pasiūlymai yra parengti tinkamai ir turi pakankamus faktinius bei teisinius pagrindus, dėl kurių priimtinumo dabartiniu metu turėtų nuspręsti Lietuvos Respublikos Seimas.

2018 Lapkričio 26 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

Seimo NSGK išvadų rengėjai tęsė asociacijos pasiūlymų dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymą.

2018 m. lapkričio 23 d. (penktadienį) 10:00 val. Lietuvos Respublikos seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tęsė viešąjį klausimą dėl Seimo narių bei visuomeninių organizacijų pateiktų pastabų ir pasiūlymų Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2002.

Projekto kokybės ir 2018 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) papildomų pasiūlymų svarstymui posėdyje vadovavo Seimo komiteto ir išvadų rengėjų grupės narys Juozas Olekas. Posėdyje dalyvavo komiteto nariai: Jonas Jarutis ir Virgilijus Alekna.

Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos poziciją, anksčiau pateiktas ir naujai siūlomas pataisas pristatė LiGSA valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.

Asociacijos pasiūlymus dėl visuomeninių organizacijų dalyvavimo ir pagalbos policijai užtikrinant ginklų ir šaudmenų kontrolę išvadų rengėjai atmetė.

Išvadų rengėjai pritarė Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos siūlymui, kad numatomi įstatymo pakeitimai būtų taikomi tik asmenims įgysiantiems leidimus šaunamajam ginklui po pakeitimų įsigaliojimo, o taip pat būtinumui ginklų savininkų apskaitoje įvesti apdovanojimų vardiniais ginklais ir jai apdovanotųjų kategorijas.

Su 2018 m. lapkričio 22 d. LiGSA pateiktais pasiūlymais galima susipažinti čia.

2018 Lapkričio 22 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos atstovai dalyvavo Lietuvos Šaulių sąjungos konferencijoje "Visuotinė gynyba - ar vis dar aktualu?"

2018 m. lapkričio 16 d. (penktadienį) Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius bei revizorius prof. dr. Ryšardas Burda dalyvavo Vilniaus Rotušėje Lietuvos Šaulių sąjungos surengtoje tarptautinėje konferencijoje, tema: "Visuotinė gynyba - ar vis dar aktualu?".

Jos Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojamame renginyje buvo plačiai diskutuojama apie visuotinės gynybos aktualumą, visuomenės svarbą šalies saugumo stiprinimui ir vertinama kitų šalių patirtis.

Konferencijos dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentė bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Pirmininkas Vytautas Bakas.

Šalies saugumo ir gynybos efektyvumo užtikrinimo bei visuomenės įtraukimo į valstybės gynybą klausimais išsamiai kalbėjo autoritetingi Lietuvos visuomenės, kariuomenės atstovai ir akademinės bendruomenės nariai.

Savo įžvalgomis bei patirtimi dalinosi užsienio ekspertai iš Vokietijos, Suomijos ir Ukrainos

Vokietijos atsargos generolas Egonas Rammsas

Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas

Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Gintaras Koryzna

Vokiečių atsargos generolas Egonas Rammsas išskyrė didžiausius nūdienos geopolitinės situacijos iššūkius: užšaldytus karus regionuose, terorizmo išpuolių grėsmę, kibernetinius nusikaltimus ir dėl greitos globalizacijos nykstančią ribą tarp melo ir tiesos.

"Kai kurie manė, kad išauš nauja era be jokio karo, tačiau pažvelgus į pastaruosius 28-erius metus, tokia prielaida yra visiškai neteisinga. Jeigu šiandieninę geopolitinę situaciją lyginsime su Šaltojo karo laiku, tai šiandien pasaulis- daug nestabilesnis ir pavojingesnis, nei buvo anksčiau. Nesvarbu, kokia tai gynyba - nacionalinė ar Aljanso, palaikoma NATO sąjungininkių, visada būtinas ir visos visuomenės įsitraukimas. Tinkama piliečių apsauga yra svarbiausia visos tautos ir valdžios užduotis. Ji negali būti paskiriama gynybos ministrui, prezidentui ar dar kažkam kitam. Turi būti įtrauktos visos ministerijos, visos institucijos, atsakingos už koordinavimą, visų rūšių paramą ir gyventojų apsaugą" ,- pabrėžė Vokietijos kariuomenės atsargos generolas Egonas Rammsas

Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas pabrėžė, kad šiandieninis pasaulis yra labai sudėtingas, sunku atskirti tiesą nuo melo ir į kokius signalus reikia reaguoti – kur yra tik informacinis triukšmas, o kur – svarbi informacija. "Atgrasymas yra Lietuvos nacionalinio saugumo strategijos pamatas, kur siekiama stiprinti gynybos pajėgumus, pagerinti partnerystes su sąjungininkais ir sukurti elastingą visuomenę bei didinti jos socialinį atsparumą, - sakė viceministras. - Naujojo karo eiga priklausys ne tik nuo to, kaip žvelgsime į karinius sprendimus, bet ir kaip suvoksime atgrasymą“ , - akcentavo G. Jeglinskas.

"Vien tik karinė technika neužtikrina valstybei saugumo, o ginkluotosios pajėgos - gynybinio pajėgumo. Visuomenės vaidmuo yra neabejotinas, o šauliai tampa ta jungiančiąja grandimi, didinanti jos įsitraukimą šalies gynybos stiprinime" - pažymėjo Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Gintaras Koryzna.

"Norėti gintis ir mokėti gintis yra ne tas pats. Šiuolaikinio karo ir hibridinių grėsmių kontekste, visuotinis šaukimas galėtų būti vertinamas ne tik kaip mobilizacinio (operacinio) rezervo kūrimas, tačiau ir kaip pilietinės visuomenės stiprinimas", - konstatavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politikos mokslų doktorantas Remigijus Žilinskas.

Diskusijos metu, Lietuvos Konstitucinio teismo pirmininkas prof. dr. Dainius Žalimas pažymėjo, jog visuotinė gynyba šiandien yra ypač aktuali, o valstybės piliečiai, telkiami bendriems valstybės uždaviniams vykdyti, privalo turėti tvirtą teisinį pagrindą ir bazę, bei pakankamai gebėjimų suteikti šalies gynybai visuotinį pobūdį.

Visoms šioms, konferencijoje išsakytoms mintims, įžvalgoms ir pastebėjimams sutartinai pritarė visi tarptautinės konferencijos dalyviai.

Apibendrinus visą šią informacija, neišvengiamai būtina pripažinti, jog konferencijos metu pateikti pavyzdžiai bei išdėstyti argumentai absoliučiai patvirtino ir leido įsitikinti Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pozicijos, argumentų ir teikiamų pasiūlymų dėl LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002 pataisų objektyviai būtinu reikalingumu ir neabejotinu pagrįstumu.

Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos vardu dėkojame Lietuvos Šaulių sąjungai, jos Vadui ir Konferencijos organizatoriams už suteiktą galimybę joje dalyvauti.

Šiame pranešime panaudotos Lietuvos Šaulių sąjungos fotonuotraukos bei informacija iš Konferencijos organizatorių paskyros socialiniame tinkle "Facebook.com".

2018 Lapkričio 16 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadų rengėjai svarstė pastabas ir pasiūlymus dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto trūkumų ir kokybės.

2018 m. lapkričio 12 d. (pirmadienį) 10:00 val. Lietuvos Respublikos seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas surengė viešąjį klausimą dėl Seimo narių bei visuomeninių organizacijų pateiktų pastabų ir pasiūlymų Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2002.

Projekto kokybės svarstymams posėdyje vadovavo Seimo komiteto ir išvadų rengėjų grupės narys Juozas Olekas. Posėdyje dalyvavo komiteto nariai: Jonas Jarutis ir Virgilijus Alekna, parlamento Teisės ir Europos teisės departamentų, taip pat Lietuvos Policijos departamento, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės atstovai.

Komiteto posėdžio pradžioje, pirmą kartą šio įstatymo projekto svarstyme, buvo atkreiptas dėmesys ir priminta visuomeninėms organizacijoms, kad teikti pasiūlymus, pastabas ir kalbėti organizacijų vardu gali tik jų vadovai arba tinkamai įgalioti asmenys.

Komiteto posėdyje, svarstant projektą taip pat dalyvavo Lietuvos Šaulių sąjungos vadas plk.ltn. Gintaras Koryzna, Nevyriausybinių organizacijų koordinacinės tarybos pirmininkas (NOKT) Antanas Burokas, Lietuvos Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos pirmininkas Romualdas Jonaitis ir LGSPA direktorius Rosvaldas Gorbačiovas.

Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos poziciją, anksčiau pateiktas ir naujai siūlomas pataisas pristatė LiGSA valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius.

Taip pat buvo aptartos šiame Komiteto posėdyje dalyvavusių Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS) ir Lietuvos Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) pateiktos pastabos ir pasiūlymai.

Įvairių, skirtingų visuomeninių organizacijų argumentuotai pagrįstai kritikuojamas įstatymo projektas šį kart sulaukė ir Komiteto išvadų rengėjų kritiško atskirų normų redakcijų vertinimo bei susirūpinimo projekto kokybe.

Po LiGSA pasiūlytų pataisų svarstymo, pritarę dalei pateiktų pasiūlymų, Komiteto išvadų rengėjai nusprendė papildomai, iš naujo peržiūrėti ir išsamiau apsvarstyti Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos siūlomas pataisas, kurioms anksčiau parengtu išvadų projektu 2018 m. lapkričio 7 dieną Komitetui buvo siūloma nepritarti.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas įsipareigojo informuoti Lietuvos Ginklų savininkų asociacija ir kitas, pasiūlymus pateikusias, visuomenines organizacijas apie kito, gausios kritikos sulaukusio projekto svarstymo, posėdžio datą ir laiką.

Su 2018 m. lapkričio 12 d. LiGSA pateiktais pasiūlymais galima susipažinti čia.

2018 Lapkričio 12 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas skuba surengti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymus

2018 m. lapkričio 9 d. (penktadienį) 15:26 val.- darbo dienos pabaigoje, telefonu gautas pranešimas, kad 2018 m. lapkričio 12 d. (pirmadienį) 10:00 val. Lietuvos Respublikos seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas rengia klausimus dėl Seimo narių bei visuomeninių organizacijų pateiktų pastabų ir pasiūlymų Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2002.

Klausymuose dalyvausiančią visuomeninę organizaciją gali atstovauti tik 1 (vienas) asmuo.

2018 Lapkričio 9 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nusprendė surengti išsamius Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymus

2018 m. lapkričio 7 d. (trečiadienį) Lietuvos Respublikos seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas rytiniame posėdyje svarstė Komiteto išvadų projektą dėl Seimo narių bei visuomeninių organizacijų pateiktų pastabų ir pasiūlymų Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2002.

Lietuvos Ginklų savininkų asociacijai apie šį komiteto posėdį buvo pranešta telefonu, likus kelioms minutėms iki posėdžio pradžios.

Komiteto posėdyje Lietuvos ginklų savininkų asociacijai ir jos pozicijai atstovavo Arūnas Marcinkevičius.

Visų kitų visuomeninių organizacijų, teikusių pastabas ir pasiūlymus dėl šio įstatymo projekto, atstovai šiame komiteto posėdyje nedalyvavo.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadų rengėjų grupės vardu kalbėjęs seimo narys gerb. p. Arvydas Anušauskas pristatė pagrindinio Komiteto išvadų projektą, siūlantį atmesti visas visuomeninių organizacijų, tame tarpe ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pastabas bei pasiūlymus ir visiškai į juos neatsižvelgti.

Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos ir asociacijos darbo grupės objektyviai pagrįstu įsitikinimu 2018 m. gegužės 24 d. Seimui pateiktas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimų projekto variantas turi itin daug esminių teisės normų prieštaravimų, teisinės bei elementariosios logikos trūkumų bei kitų, įstatymams neleistinų klaidų.

Dėl šios priežasties, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos įsitikinimu, toks įstatymo projektas privalėtų būti grąžintas jo autoriams pataisyti, t.y. pašalinti projekte esamus loginius trūkumus ir teisinio formulavimo klaidas, arba, jei tai būtų įmanoma, privalėtų būti iš esmės taisomas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, atsakingai ir objektyviai įvertinus visuomeninių organizacijų pateiktas pastabas bei pasiūlymus.

Komiteto posėdyje pripažinta, jog pats pagrindinio komiteto išvadų projektas yra formalaus pobūdžio, parengtas visiškai ignoruojant visuomeninių organizacijų pastabas bei pasiūlymus ir neradus laiko jų aptarti su visuomenininkais

2018 m. lapkričio 7 d. posėdyje, apsvarstęs Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos bei posėdyje dalyvavusių komiteto narių pastabas bei jų argumentus, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko gerb. Vytauto Bako siūlymu, komitetas bendru sutarimu nusprendė daryti įstatymo projekto svarstymo pertrauką, o jos metu surengti Lietuvos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, bei pasiūlymų visapusišką svarstymą, dalyvaujant visų, šiuo projektu suinteresuotų, visuomeninių organizacijų atstovams.

LRS NGSK posėdžio vaizdo įrašas pateiktas žemiau. Aktuali informacija iki 49-os minutės.

2018 Lapkričio 7 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

Lietuvos ginklų savininkų asociacijos pastabas ir pasiūlymus dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto teks spręsti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

2018 m. rugsėjo 12 d. (trečiadienį) Lietuvos Respublikos seimo Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Seimo narių bei visuomeninių organizacijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002 3-ojo varianto redakcijos.

Komiteto posėdyje Lietuvos ginklų savininkų asociacijai ir jos pozicijai atstovavo Leonarda Kuodienė, Donatas Šilanskas ir Arūnas Marcinkevičius

Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos ir asociacijos darbo grupės objektyviai pagrįstu įsitikinimu 2018 m. gegužės 24 d. Seimui pateiktas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimų projekto variantas turi itin daug esminių teisės normų prieštaravimų, teisinės bei elementariosios logikos trūkumų bei kitų, įstatymams neleistinų klaidų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikto Seimui Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002 3-ojo varianto redakcijoje gausu teisės normų tarpusavio vidinių prieštaravimų bei neatitikimų visai eilei tarptautinių teisės aktų bei konvencijų, net ir vaiko teisių apsaugos garantijų srityse.

Be to, kaip matyti iš Seimui pateikto projekto turinio, siūlomais priimti įstatymo pakeitimais siekiama spręsti ne tik ginklų ir šaudmenų kontrolės, bet ir tokio įstatymo kompetencijai nepriskirtinus gamtosaugos ir medžioklės, bei net kitokių administracinių teisės nusižengimų prevencijos klausimus.

Dėl šios priežasties, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos įsitikinimu, toks įstatymo projektas privalėtų būti grąžintas jo autoriams pataisyti, t.y. pašalinti projekte esamus loginius trūkumus ir teisinio formulavimo klaidas. Po ko, realiai suderinti įstatymo projektą, kaip dera, su visuomeninėmis, t.y. nevyriausybinėmis, organizacijomis, deramai įsiklausius ir objektyviai įvertinus jų teikiamas pastabas bei pasiūlymus.

2018 m. rugsėjo 12 d. posėdyje pagalbiniu paskirtas Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos komitetas priėmė ir paskelbė išvada, kuria Lietuvos ginklų savininkų asociacijos pastabos paliktos ir patikėtos spręsti pagrindiniam, t.y. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

2018 Rugsėjo 12 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

LiGSA pastabos dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimų projekto sulaukė veiksmingo atgarsio Seimo Aplinkos apsaugos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetuose

2018 m. birželio 13 d. Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos atstovai: Arūnas Marcinkevičius, Aleksejus Šlyčkovas ir Leonarda Kuodienė Lietuvos Respublikos Seimo Komitetų pirmininkų kvietimu dalyvavo Aplinkos apsaugos komiteto (10:00 val.) ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (12:00 val.) posėdžiuose, svarstant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2002.

Įstatymo projekto rengėjus abiejų komitetų posėdžiuose atstovavo LR VRM Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento Visuomenės saugumo skyriaus vedėjas p. Darius Vasaris ir PD prie LR VRM Viešosios policijos Licencijavimo sk. viršininkas komisaras p. Audrius Čiupala.

Projektą abiejų Seimo komitetų posėdžiuose pristatė PD prie LR VRM Viešosios policijos Licencijavimo sk. viršininkas komisaras p. Audrius Čiupala, tačiau atsakydamas komiteto narių klausimus, neretai painiojosi, skirtingai aiškino tas pačias sąvokas ir projekto nuostatas, o savo paaiškinimus ir atsakymus grindė neautorizuotomis nuomonėmis, hipotetiniais samprotavimais, prielaidomis ir net vienas kitam prieštaraujančiais argumentais.

2018-06-13 d. 10:00 val. LRS Aplinkos apsaugos komiteto posėdžiui vadovavo šio komiteto pirmininkas LRS narys Kęstutis Mažeika. 12:00 val. LRS Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžiui pirmininkavo Komiteto pirmininko pavaduotoja LRS narė Rasa Juknevičienė.

Projekto rengėjų atstovams esminių klausimų, komitetų kuruojamų kompetencijų srityse, turėjo ir prašė į juos atsakyti Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika bei šio komiteto nariai: Artūras Skardžius, Juozas Imbrasas, Simonas Gentvilas, Linas Balsys ir Paulius Saudargas. Nemažiau esmingai reikšmingų klausimų projekto rengėjų atstovams turėjo prašė į juos atsakyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė ir šio komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Laurynas Kaščiūnas, Jonas Jarutis, bei kiti seimo nariai.

Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybai pateikus ir išdėsčius tik esmingiausiųjų pastabų dėl svarstomo projekto dalį, bet nesulaukus į tai projekto Rengėjų argumentuotai pagrįstų atsakymų bei LiGSA pastabų pagrįstumo paneigimo, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, pirmininkui pasiūlius, bendru sutarimu nusprendė daryti pertrauką šio įstatymo projekto svarstyme, išsamiai įvertinti gautas pastabas bei pasiūlymus, ir tik po to spręsti Komiteto išvadų rengimo klausimus, apie ką informuoti pagrindiniu išvadų dėl šio projekto rengėju esantį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.

Lietuvos Respublikos Prezidentūros atstovui pritarus dėl šio projekto esminių taisymų akivaizdaus būtinumo, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nusprendė šio įstatymo projekto svarstyme daryti pertrauką neapibrėžtam laikotarpiui, bei grįžti prie jo tik išsamiai įvertinus komiteto posėdyje gautas bei išklausytas visuomeninių organizacijų atstovų pastabas bei pasiūlymus, ir įpareigojo Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybą artimiausiu metu pateikti visas savo pastabas ir pasiūlymus Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui raštu.

Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002 svarstymų atnaujinimo datų abu Seimo komitetai nenustatė ir neapibrėžė.

2018 Birželio 13 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

LRS vakarinio plenarinio posėdžio dėl LR GSKĮ projekto Nr. XIIIP-2002 pateikimo dalies stenogramos ir protokolo išrašai.

Lietuvos Ginklų Savininkų Asociacija (LiGSA) pateikia Lietuvos Respublikos Seimo 2018 metų gegužės 24 dienos vakarinio plenarinio posėdžio stenogramą ir protokolo įrašus.

Posędžio vaizdo įrašas pateiktas žemiau. Aktuali informacija nuo 1:37:40 iki 1:58:17.

2018 Gegužės 24 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

LiGSA Kreipimasis į LMŽD susirinkimą dėl ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projekto

Lietuvos Ginklų Savininkų Asociacija (LiGSA) Gegužės 7 d. kreipėsi į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) medžiotojų ir žvejų kolektyvų atstovų susirinkimą kviesdama LMŽD narius bei susirinkimo delegatus nepritarti "mechaniniam" direktyvinių apribojimų perkėlimu į Lietuvos Respublikos nacionalinius teisės aktus ir ragino aktyviai dalyvauti Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002 būsimuosiuose svarstymuose, bei pareikšti Lietuvos Įstatymų leidėjui savąją poziciją dėl būsimų draudimų ir apribojimų, jų pagrįstumo, prasmingumo bei racionalumo.

Pilną kreipimasį galite rasti čia.

2018 Gegužės 7 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas priėmė Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos steigėjus

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas priėmė Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos steigėjus

2018 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko p. Vytauto Bako kvietimu Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos ir visuomeninės darbo grupės nariai išsamiai pristatė esmines LiGSA pastabas bei pasiūlymus dėl 2018 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu seime įregistruoto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002.

 

Šio įstatymo projekto pateikimas Seimui numatytas š.m. gegužės 8 d. plenariniame posėdyje.

Susitikime su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Vytautu Baku dalyvavo Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksejus Šlyčkovas, valdybos nariai: Leonarda Kuodienė, vardinio ginklo kavalierius Donatas Šilanskas, o taip pat darbo grupės nariai: vardinio ginklo kavalierius Ignas Stankovičius bei asociacijos revizorius, advokatas prof. dr. Ryšardas Burda. Šiame susitikime taip pat dalyvavo komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas.

Daugiau nei valandą laiko trukusį susitikimą, įvykusią diskusiją bei Seimo komiteto pirmininko dėmesį visuomenėje prieštaringai vertinamam įstatymo projektui bei visuomenininkų pastaboms ir pasiūlymams LiGSA valdyba įvertino pozityviai.

Šis susitikimas ir jo metu vykusi profesionaliai konstruktyvi diskusija teikia vilties bei sudaro galimybę Įstatymų leidėjui, o taip pat ir teisėtiems ginklų savininkams išvengti dabartinėje įstatymo projekto redakcijoje esamų gausybės klaidų bei prieštaravimų, ir tuo užprogramuotų itin negatyvių pasekmių.

2018 balandžio 27 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

L. Kasčiūnas: siekiama apriboti ginklų įsigijimą lojaliems piliečiams

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Seimo Europos reikalų komitetą, prašydamas įvertinti, ar naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas, kuriuo siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvos nuostatas, atitinka ES subsidiarumo principą. Parlamentaras teiraujasi, ar siūlymas riboti didelės talpos dėtuvių (daugiau kaip 10 šovinių ilgiesiems ginklams arba daugiau kaip 20 šovinių trumpiesiems ginklams) civilinę apyvartą nesumažins šalies visuomenės gynybinio potencialo?

Parlamentaras teiraujasi, ar siūlymas riboti didelės talpos dėtuvių (daugiau kaip 10 šovinių ilgiesiems ginklams arba daugiau kaip 20 šovinių trumpiesiems ginklams) civilinę apyvartą nesumažins šalies visuomenės gynybinio potencialo?

Seime įregistruotas Vidaus reikalų ministerijos parengtas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas, kuriuo siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas. Įstatymo projektu, be kita ko, siūloma riboti didelės talpos dėtuvių (daugiau kaip 10 šovinių ilgiesiems ginklams arba daugiau kaip 20 šovinių trumpiesiems ginklams) civilinę apyvartą. Tai reiškia, kad pusiau automatiniai ginklai su didesnėmis nei 20 šovinių dėtuvėmis, taip pat ilgieji šaunamieji ginklai (t. y. kurių vamzdis ilgesnis kaip 30 cm arba kurio visas ilgis viršija 60 cm) su didesnėmis nei 10 šovinių dėtuvėmis bus priskirti A kategorijai ir nebebus prieinami civiliams gyventojams. Tuo tarpu pagal šiuo metu galiojantį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą visi pusiau automatiniai ginklai yra priskirti prie B ar C kategorijos ir prieinami civiliams, gavusiems policijos leidimą. Minėti apribojimai nebūtų taikomi sportinio šaudymo sporto klubų bei Šaulių sąjungos nariams. „Būtent dėl siūlomos minėtos nuostatos kyla daugiausiai klausimų, susijusių su atitikimu subsidiarumo principui. Europos Sąjungoje subsidiarumo principas yra taikomas kaip Sąjungos neišimtinių įgaliojimų vykdymo reguliavimo kriterijus. Pagal šį principą, ES neturi teisės imtis veiksmų tam tikroje srityje, jei valstybės narės gali ją veiksmingai reglamentuoti centriniu, regioniniu arba vietos lygmenimis. Šioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuva yra kitokioje geopolitinėje ir saugumo aplinkoje nei daugelis Vakarų Europos šalių. Lietuvos saugumą veikia ekspansine politika kaimynų atžvilgiu besivadovaujanti Rusijos valstybė. Tai kelia saugumo grėsmę ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui. Todėl šaliai svarbu stiprinti savo gynybinius pajėgumus. Prie to prisideda ir galimybė civiliams gyventojams įsigyti B ar C kategorijų pusiau automatinius ginklus su įvairios talpos šovinių dėtuvėmis“, - sako L. Kasčiūnas.

Seimo nario teigimu, kalbant apie terorizmo grėsmes, pažymėtina, kad teroristiniai išpuoliai vykdomi naudojant nelegaliai turimus ginklus. Be to, nepaisant didelės terorizmo grėsmės Europoje, terorizmo grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. Pasak šalies specialiųjų tarnybų, nėra duomenų, rodančių didėjančią terorizmo grėsmę Lietuvai: 2017 m. nebuvo nustatyta pavienių ekstremistų ir organizuotų grupių, turinčių ketinimų ir pajėgumų rengti teroro aktus, negauta tiesioginių grasinimų surengti teroristinius išpuolius prieš institucijas ar asmenis.

„Todėl manytina, kad, prisidengiant kova su terorizmu, apribojamas pusiau automatinių ginklų įsigijimas lojaliems piliečiams, kurie turi pareigą ir prievolę ginti savo valstybę, savo piliečius, save pačius, šeimos narius nuo bet kokio ginkluoto kėsinimosi“, - sako L. Kasčiūnas.

2018 balandžio 24 d.
Šaltinis: Kauno Diena

Lietuvos Vyriausybė pritarė prieštaringai vertinamam Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimų projektui.
2018 m. balandžio 18 d. popietiniame posėdyje Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pripažindama akivaizdžius siūlomo priimti teisės akto trūkumus ir prieštaravimus tarptautiniams ir nacionaliniams teisės aktams, bei pačios Vyriausybės sprendimams, pritarė Vidaus reikalų ministro pateiktam 2018 m. kovo 20 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 3-iosios redakcijos variantui.

2017 m. gegužės 17 dieną Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, priėmė direktyvą (ES) 2017/853 dėl ginklų įsigijimo ribojimo, jų nešiojimo ir laikymo sąlygų, tvarkos bei jų kontrolės sugriežtinimo.

2017 m. birželio 29 d. Čekijos parlamentas pakeitė Šalies Konstituciją ir suteikė civiliams asmenims teisę turėti šaunamuosius ginklus ir juos panaudoti grėsmės nacionaliniam saugumui atveju.

2017 m. rugpjūčio 18 d. Čekijos Respublika kreipėsi su skundu dėl šios Direktyvos į Europos teisingumo teismą, bei sulaukė kitų ES narių- valstybių aktyvios paramos.

Ši, kritiškai vertinama, Europos Sąjungos Direktyva galėtų įsigalioti tik šių, t.y. 2018 m. rugsėjo 14 d., tuo atveju, jei Europos Teisingumo teismas atsisakytų patenkinti Čekijos ir jos poziciją remiančių, kitų Europos Sąjungos valstybių reikalavimus.

Lietuvos Respublika, nepaisydama 1939 - 1941 metais ir aktyviosios ginkluotosios rezistencijos bei pilietinio pasipriešinimo laikotarpyje įgytos istorinės patirties ir itin skausmingų netekčių, deja, nerado reikalo paremti Čekijos, Lenkijos, Liuksemburgo ir kitų valstybių pozicijų šiame Europos Teisingumo teismo procese.

Maža to, 2017 m. rugpjūčio 30 d., dar neįsigaliojus minimai Direktyvai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Seimui dar net nenusprendus dėl šio ES teisės akto reikalavimų įgyvendinimo nacionaliniuose teisės aktuose, Lietuvos Policijos departamentas, iš esmės perimdamas Įstatymo leidėjo funkcijas, paskelbė įsakymą Nr. 5-V-734, kuriuo suskubo įgyvendinti Europos Teisingumo teisme ginčijamos Direktyvos priedo nuostatas.

Tik 2017 m. spalio 26 d. buvo parengtas ir paskelbtas visuomenei pirmasis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, sukėlęs neigiamą visuomenės bei nevyriausybinių organizacijų reakciją.

2018 m. vasario 19 d. paskelbtas "patobulintas" Lietuvos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto variantas taip pat sulaukė užtektinai daug kritinių pastabų bei esminių pasiūlymų, į kuriuos projekto rengėjai nesiteikė atsižvelgti ir net nerado reikalo jų aptarti su nevyriausybinėmis organizacijomis bei visuomenės atstovais.

2018 m. kovo 20 d. įstatymo projekto rengėjai, taip ir neištaisę esminių trūkumų, bei nepašalinę akivaizdžių prieštaravimų, bei ignoruodami visuomeninių organizacijų poziciją, pateikė Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrui 3-čiąjį projekto variantą, kuriuo "stiprinant kovą su terorizmu ir ginkluotu nusikalstamumu", ketinama esmingai apriboti Lietuvos Respublikos piliečių ir šiuo metu teisėtų ginklų savininkų teises, tuo pat metu suteikiant gi teisę vos 16-kos metų amžiaus sulaukusiems paaugliams (!) įsigyti, turėti ir nešioti A kategorijos, t.y. kovinius, trumpuosius ir ilgavamzdžius šaunamuosius ginklus su padidintos talpos dėtuvėmis "sporto tikslams".

Vargiai šitokie pakeitimai tikrai galėtų atitikti 2017 m. gegužės 17 d. Direktyvos (ES) 2017/853 tikslus bei kitų tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų nuostatų reikalavimus, o juolab tarnautų viešojo ir nacionalinio saugumo užtikrinimui.

2018 balandžio 24 d.
Šaltinis: LiGSA valdybos informacija

Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) pateikė pasiūlymus dėl rengiamo įstatymo projekto

2018 m. vasario 26 d. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdyba pateikė rengėjams bei kitoms, suinteresuotoms, visuomeninėms organizacijoms Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projekto 2017-10-26 ir 2018-02-19 Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos parengtų aktualių normų redakcijų palyginimų lentelę su pastebėjimais ir pasiūlymais.

2018 m. vasario 27 d. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) darbo grupės pastebėjimai ir pasiūlymai dėl šio įstatymo projekto įregistruoti Lietuvos Respublikos Seimo teisėkūros dokumentų bazėje.

2018 Vasario 27 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

Šio projekto derinimas numatytas 2018 vasario 26 dieną, 14 valandą Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijoje.

Įstatymo projekto tikslas – įgyvendinti 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/853, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (OL 2017 L 137, p. 22), (toliau – Direktyva). Įstatymo projekto numatomo teisinio reguliavimo priemonės ir kita informacija nurodyti įstatymo projekto dokumentuose.

Visus teisės aktus galite rasti skiltyje teisės aktai.

2018 Vasario 20 d.
Šaltinis: LiGSA Valdybos informacija

Arūnas Marcinkevičius. „Kova su terorizmu: Europos Sąjunga nuginkluoja lojalius piliečius”

Viršnacionalinėms Europos Sqjungos institucijoms 2017 metais ėmusis žingsnių, kuriais griežtinama ginklų įsigjimo ir laikymo kontrolė ES šalyse, o Lietuvos Vyriausybei išskirtinai suskubus perkelti šias nuostatas į nacionalinę teisę, Lietuvoje šis procesas liko beveik nepastebėtas žiniasklaidos ir visuomenės. Apie jo eigą, priežastis, grėsmes ir pasekmes piliečių saugumui, laisvėms ir demokratiniam visuomenės būviui kalbamės su Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininku, advokatu Arūnu Marcinkevičium.

 

- 2017 m. gegužės 17 dieną Europos Parlamento ir ES Tarybos direktyva dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės. Lietuvoje ji nesulaukė beveik jokio atgarsio žiniasklaidoje. Ką konkrečiai ji keičia ir kodėl yra svarbi?

- Iš tiesų 2017 m. gegužės 17 dieną Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, priėmė direktyvą (ES) 2017/853 dėl ginklų įsigijimo ribojimo, jų nešiojimo ir laikymo sąlygų, tvarkos bei jų kontrolės sugriežtinimo.

Skaitykite daugiau

2018 Sausio 5 d.
Šaltinis: propatria.lt

Seimo nario Simono Gentvilo spaudos konferencija „Vyriausybė vis labiau nepasitiki piliečiais - skubama apriboti teises į šaunamąjį ginklą“

2017 Gruodžio 12 dieną įvyko Seimo nario Simono Gentvilo spaudos konferencija „Vyriausybė vis labiau nepasitiki piliečiais – skubama apriboti teises į šaunamąjį ginklą“. Dalyvauja dr. Vytautas Jokubauskas ir advokatas Tadas Blažys.

„Vyriausybės visada turi pasitikėti savo piliečiais, todėl neturi bijoti jų apsiginklavimo, nes tik ginkluota visuomenė gali būti atspari išoriniams veiksniams. Istorinės pamokos, kurias Lietuva ir kitos kaimyninės šalys yra turėjusios, įrodo, kad ginkluota valstybė gali pasipriešinti išorinėms ar hibridinėms grėsmėms“, – geopolitinę situaciją nubrėžė liberalas.

Politikas pasakojo, kad gegužės 17 dieną Europos Sąjungos Taryba pateikė direktyvą, kuria siekiama riboti žmogaus teises į ginklą ir sugriežtinti ginklų kontrolės reikalavimus.

2017 Gruodžio 12 d.
Šaltinis: LRS YouTube paskyra